Mokslininkai: žmonės greitai sensta ir miršta nuo senatvės dėl dinozaurų kaltės

Jame mokslininkai išdėstė savo požiūrį į "ilgaamžiškumo siaurėjimo hipotezę", kuri teigia, kad dinozaurų dominavimo planetoje metu prieš 100 mln. metų žinduoliai prarado genus, atsakingus už ląstelių regeneraciją ir dėl to už gyvenimo pailginimą.

Mokslininkai pastebi, kad žmonės, nors jų gyvenimo trukmė, palyginti su kitais gyvūnais, yra gana ilga, vis dėlto gerokai nusileidžia daugeliui roplių, kurie per savo gyvenimą rodo minimalius senėjimo požymius.

Manoma, kad senėjimą lemia laipsniškas chromosomų irimas ir organizmo kamieninių ląstelių, atsakingų už audinių atsinaujinimą, atsargų išsekimas.

Tačiau senėjimo priežastys ir mechanizmai mokslui vis dar iš esmės menkai suprantami. 

Ir viena iš paslapčių čia yra ta, kodėl žinduoliai daugeliu atvejų sensta daug greičiau nei ropliai ir varliagyviai.

Naujo tyrimo autoriai pasiūlė savo atsakymą į šį klausimą.

Pasak jų, tai evoliucinių pokyčių, kuriuos žinduoliai patyrė dinozaurų amžiuje, rezultatas.

Tuomet žinduoliai buvo mitybos grandinės apačioje, todėl vienintelė jų populiacijos išlikimo galimybė buvo kuo greičiau daugintis.

Evoliucija vyko būtent tokia kryptimi, tačiau pakeliui žinduoliai prarado gebėjimą atsinaujinti, kuris užkerta kelią senėjimui.

"Gyvūnų karalystėje matome tikrai nuostabių taisymo ir regeneracijos pavyzdžių.

Ši genetinė informacija būtų buvusi nereikalinga ankstyviesiems žinduoliams, kuriems pasisekė netapti T. rex maistu.

Nors dabar turime daug žinduolių, įskaitant žmones, banginius ir dramblius, kurie auga ir gyvena ilgai, mes ir šie žinduoliai gyvename su mezozojaus epochos genetiniais apribojimais ir senstame stebėtinai greičiau nei daugelis roplių", - sakė mokslininkai.