NASA ekspertas paaiškina, kodėl nė vienas astronautas istorijoje nėra palikęs Žemės atmosferos

NASA heliofizikos ekspertas Dougas Rowlandas savo vaizdo įraše paaiškino, kodėl techniškai dar nė vienas astronautas nėra palikęs mūsų planetos atmosferos. Jis atskleidė, kad pagrindinė paslaptis - kur Žemės atžvilgiu prasideda kosmosas.

„Atmosfera, kurioje gyvename ir kvėpuojame čia, Žemėje, yra ne tik virš mūsų galvų. Ji nesibaigia ties Everesto kalnu. Ji nesibaigia ten, kur skrenda lėktuvai. Ji tęsiasi vis aukščiau ir aukščiau ir kuo aukščiau kylame, tuo tankesnė darosi. Ir labai dideliame aukštyje jis vis dar yra“, - sakė ekspertas.

Rowlandas pabrėžė, kad net Tarptautinė kosminė stotis yra Žemės atmosferoje.

„Kai pakylame iki tos vietos, kur yra kosminė stotis, - vos už poros šimtų mylių virš Žemės, - ten vis dar yra pakankamai oro, kad kosminė stotis sulėtėtų. Ir jei jos nepakelsite raketomis, ji grįš į Žemę dėl oro pasipriešinimo, kaip važiuojantis automobilis“, - sakė ekspertas.

Leidinys pažymėjo, kad žmonės, nustatydami kosmoso ribą, paprastai vadovaujasi praktiniais sumetimais. Pavyzdžiui, tarptautiniu mastu pripažinta kosmoso riba vadinama Karmano linija. Didžioji Žemės atmosferos dalis yra žemiau jos, tačiau tai jokiu būdu nėra ribinis taškas.

„Nors nėra aiškios ribos, kur baigiasi Žemės atmosfera ir prasideda kosmosas, dauguma mokslininkų pereinamąjį tašką žymi Karmano linija, esančia 100 km virš Žemės paviršiaus, nes 99,99997 % Žemės atmosferos yra žemiau šio taško.

 Tačiau 2019 m. vasario mėn. tyrimas, atliktas naudojant NASA/ESA Saulės ir heliosferos observatorijos (SOHO) erdvėlaivio duomenis, rodo, kad tolimiausia Žemės atmosferos dalis - vandenilio atomų debesis, vadinamas geokorona, - iš tikrųjų gali tęstis beveik 629 300 kilometrų į kosmosą, gerokai toliau už Mėnulio orbitos“, - dalijosi Rowlandas.

Ekspertas pridūrė, kad šis tyrimas parodė, jog viename kubiniame centimetre maždaug 60 000 kilometrų aukštyje virš Žemės vis dar yra apie 70 vandenilio atomų. 

Net kai astronautai nusileido ant Mėnulio paviršiaus, jie vis dar buvo mūsų atmosferoje, nors Mėnulio atstumu šis kiekis sumažėja iki maždaug 0,2 atomo kubiniame centimetre. SOHO Saulės ir heliosferos observatorijos duomenys parodė, kad Žemės atmosfera tęsiasi maždaug iki 50 kartų didesnio už planetos spindulį.

„Taigi egzistuoja tam tikra dichotomija, kai iš Žemės pereiname į Žemės atmosferą, o paskui atsiduriame Saulės atmosferoje. O tam tikru momentu atsiduriate už jos ribų, kai pasiekiate heliopauzę ir heliosferos kraštą“, - aiškino Rowlandas.