Ne tik mada: tikrosios priežastys, kodėl sovietmečiu moterys nenusiimdavo kepurių net patalpose
(3)Kailis kaip gerovės rodiklis
Kailinės kepurės kainuodavo 2–3 mėnesių atlyginimą, ypač modeliai iš lapės ar audinės kailio.
Jos buvo deficitinis daiktas, todėl moterys jas saugodavo kaip vertingą turtą.
Turėti tokį aksesuarą reiškė socialinę sėkmę ir gerą skonį – nešiojant kepurę, aplinkiniai suprasdavo: ši moteris gali sau leisti prabangą.
Statusas ir saugumas
Dėl baimės būti apvogtai, moterys kepurės nenusiimdavo net kine ar restorane.
Kai kurios prisegdavo gumeles po smakru, kad kepurė nenukristų gatvėje.
Tvirtos ir brangios kepurės buvo laikomos investicija, kuria negalima buvo rizikuoti.
Šukuosena ir praktika
Tuo metu populiarios buvo didelės apimties šukuosenos, cheminiai garbanavimai. Kailinė kepurė jas saugojo nuo suglamžymo.
Kepurė taip pat paslėpdavo ne visai šviežią plaukų stilių – praktinė nauda, kai laiko buvo ribota, o kirpyklų paslaugos brangios.
Įdomu: kai kurios moterys laikydavo kepures net namuose ant trijų litrų stiklainio, kad kailis neprarastų formos.
Kinas ir etiketas
Tokie filmai, kaip „Likimo ironija arba po pirties“, rodė herojes, kurios nenusiimdavo kepurių net prie stalo.
Tai tapo modernumo, elegancijos ir sėkmės ženklu.
Etiketo taisyklės, leidusios moterims laikyti kepurę patalpose, tik sustiprino šią tradiciją.
Įdomūs faktai
Kailinės kepurės buvo laikomos ne tik statuso simboliu, bet ir socialiniu apsaugos ženklu – jas nešioti reikėjo atsargiai, nes buvo daug vagysčių atvejų.
Populiariausi modeliai buvo iš lapės, audinės ar audinių kailio imitacija, tačiau tik tikras kailis laikytas prestižiniu.
Kai kuriose sovietinėse darbovietėse galvos apdangalai buvo laikomi išskirtiniu aksesuaru, kuris parodė moters socialinį statusą ir skonį net tarp kolegų.
Kailinė kepurė SSRS – tai ne tik žiemos aksesuaras, bet ir epochos simbolis, derinęs praktiką, madą ir socialinę hierarchiją.
Nepaprasta, kad moterys jos nenusiimdavo – tai buvo jų stiliaus, saugumo ir statuso dalis.

Rašyti komentarą