Neįtikėtinas triukas SSRS turgavietėse: kaip svarstyklių pagalba masiškai apgaudinėdavo pirkėjus
Sovietų parduotuvėse ir turgavietėse svarstyklės niekada nestovėjo be priežasties. Kiekviena prekybos vieta buvo mažas menas – pardavėjai savo gudrybes tobulino iki subtilaus meistriškumo lygio.
Kartais paprastas pirkėjas, nupirkęs kilogramą bulvių ar cukraus, dažnai gaudavo tik 700–800 gramų.
Kaip tai buvo įmanoma?
Pagrindinis triukas slypėjo po prekystaliu: medinė dėžutė su įtemptu žvejybos valu.
Šis valas buvo paslėptas taip, kad pirkėjas jo net nepastebėdavo.
Lengvas pardavėjo kojos judesys – ir svarstyklės „įgydavo“ papildomą svorį.
Iš pirmo žvilgsnio kilogramas, bet iš tiesų – tik dalis jo.
Didieji turgaus meistrai, vadinami „svarstyklių karaliais“, savo gudrybes ištobulino iki meno lygio. Jie iš anksto paruošdavo svarelius, kruopščiai išgręždavo jų vidų gręžtuvu, taip sumažindami tikrąjį svorį, bet išlaikydami įprastą formą.
Ir nors tokios manipuliacijos galėjo atrodyti kaip nedidelis apgaulės triukas, rinkoje jos turėjo didžiulę reikšmę – nuo pardavėjo pajamų iki pirkėjo pasitikėjimo.
Įdomi istorija nutiko 1983 m. žiemą.
Vienas smalsus paauglys pastebėjo, kad svarelis, gulintis šaltyje, neatsigirsta metaliniu skambesiu, o barbena dusliai, tarsi būtų tuščias.
Šis pastebėjimas atskleidė ilgai slėptą rinkos paslaptį, sukeldamas tikrą sujudimą. Tačiau jau po savaitės gudrūs prekiautojai sugalvojo naują būdą apgauti svarstykles.
Ši istorija – ne tik smagus pasakojimas apie buvusius laikus, bet ir pamoka apie žmonių kūrybiškumą bei prisitaikymą prie aplinkos.
SSRS rinkos buvo tarsi mažos gyvenimo laboratorijos, kur kiekviena diena – nuo bulvių pardavimo iki cukraus pakavimo – buvo pilna strategijų, triukų ir gudrybių.
Galbūt todėl tiek daug žmonių juokavo, kad tais laikais svarstyklės buvo baisesnės už policiją.
Kaip sovietiniuose turguose visus apgaudinėjo
Ant prekystalio gulėjo svarmenys, bet niekas netikrino, ar jie tikri.
Prekiautojai specialiai nupjaudavo 1-2 mm apačioje - minus 50 g nuo kiekvieno pirkimo.
Svarstyklės taip pat buvo paruošiamos iš anksto, ašis buvo sulenkta taip, kad rodyklė rodytų normą net ir esant nepakankamam svoriui.
Mėsininkai paslėpdavo po pamušalu švino plokštelę ir nepastebimai ją įmesdavo ant svarstyklių lėkštės po mėsa.
Be to, buvo dar vienas gudrus triukas: drėgna mėsa buvo dedama ant drėgno popieriaus, jis greitai įgaudavo svorį, kuris buvo įtrauktas į į pirkėjo sąskaitą.
Kai kurie sugebėdavo parduoti tuščius medaus stiklainius, pirkėjui duodavo paragauti viršutinę dalį, o po dangteliu buvo dažytas cukraus sirupas.
Viskas buvo daroma greitai, vikriai, visų akivaizdoje, bet niekas nesiskundė, nes spekuliantų bijodavo, o išgydyti tai buvo beveik neįmanoma.
Ciniškiausias apgaudinėjimas – tai, kai svarstyklės buvo padėtos ant lengvo magneto po prekystaliu, jos rodė normą net ir esant 150 g trūkumui, ir niekas to nesuprato.

Rašyti komentarą