Nereikia niekam dovanoti geriausių savo gyvenimo metų!

Ar matėte kada nors, kad nuorūka bėgtų paskui ją numetusį žmogų ir šauktų: „Sugrįžk! Tu žadėjai visada būti šalia! Negaliu be tavęs! Mano egzistencija be tavo lūpų prarado bet kokią prasmę! Sugrįžk, paimk kuo greičiau mane ant rankų. Aš neturiu kojų, negaliu pati vaikščioti!“

Taip moteris, kurios praradusios bet kokį orumą desperatiškai kabinasi į jas palikusį vyrą, apibūdina Masha Moshkovskaya portale Erconet.ru. Jos mintys skatina susimąstyti apie moters savigarbą ir savo vertės suvokimą.

Brangesnio už save nėra nieko

Ir juokinga, ir liūdna, kad tokia istorija yra viena dažniausiai pasikartojančių. Taip įprasta pačioms pamesti save su savo tiesa ir troškimais, kad kiti nustoja vertinti ir pastebėti. Taip ilgai apsimetinėjame, kad net kaukė priauga prie veido, ir neįmanoma suprasti, kokia yra tikroji mūsų reakcija.

Taip dažnai meluojame, kad susipainiojame ir pasiklystame savo gudraus daugialypio melo labirintuose.

Jeigu taip atsitiko, kad jus pametė, paliko, išėjo, tai kriskite ant žemės, sudrėkinkite dirvą ašaromis, susilyginkite su ja ir išaukite iš jos žmogumi, o ne daiktu.

Mokykitės naudotis kitais sąmoningai ir su malonumu, su visiška atsakomybe ir pasimėgavimu. Su atviromis akimis ir širdimi. Be pretenzijų ir nesibaigiančių nutylėjimų, drąsiai dalykitės savimi su aplinkiniais. Tada jūs būsite. Ir tik tada.

Ir nereikia kam nors dovanoti geriausių savo gyvenimo metų. Jokiu būdu. Nė valandos. Nė minutės. Tik galite praleisti jas drauge.

Štai kur yra raktas: drauge! Jeigu to nėra, jeigu jūs aptarnaujate savimi kitą žmogų be nuoširdaus ir visiško atsidavimo, rezultatas visada bus nepatenkinamas. Nes brangesnio už save nieko nėra.

Ir mainais negausite nieko tinkamo, kad galėtumėte numaldyti prarastos savęs ilgesį. Tada mirdamos (ne vienumoje, o vis dar turėdamos oficialų partnerį), kraupsite nuo kito grubumo, paprasčiausiai leisite save išnaikinti. Tik tiek.

Žmogus prisiima atsakomybę už tai, kas vyksta, o daiktas negali.

Sveiko bendravimo taisyklė yra viena – abipusis naudojimasis turi būti malonus abiem.

Kol kas niekas telepatijos nėra įvaldęs, todėl mes galime pranešti vienas kitam tik žodžiais, kai mums kažkas nemalonu.

Jeigu kitas suinteresuotas, kad santykiai tęstųsi, tai jis pakeis savo elgseną. O jūs, padėkojusios už pabudimą, prisiminkite kontekstą.

Veikiausiai patekote į savo juodąją zoną, ir jums laikas iš jos išeiti.

Jeigu kitas žmogus po prašymo liautis ir toliau jus skaudina, darykite išvadas ir pasirinkite. Tikriausiai nėra tikslo būti kartu.

Yra tik pasirengimas naudotis kitu, neatsižvelgianti į jo poreikius.

Jeigu jums iš tiesų buvo gera leisti laiką su vyru, tai kokia prasmė jam priekaištauti, kad jis pasinaudojo jumis, o ryte išėjo visam laikui? Galima tik apgailestauti, kad praradote tokią galimybę. Padūsauti dėl to, kad tai daugiau nepasikartos niekada, kad buvo nuostabu. Galima net parašyti laišką tokiais žodžiais.

O jeigu vyrą (ar moterį) paversite savo tėvo (ar motinos) pakaitalu, tai vietoj bendro malonumo jūsų ryšio tikslas bus bet kokia kaina sulaikyti partnerį.

Tai bus ne dviejų realių žmonių sąjunga, o slėptuvė nuo bombų, vadinama pora.

Kaip joje jausis kiekvienas iš dalyvių?

Neaišku, nes ten veikia šaltas protas, kuris apskaičiuoja sulaikymo strategijas, visai pamiršdamas apie galimus malonius pojūčius būnant šalia kito žmogaus.

Iš tokios slėptuvės reikia bėgti kaip iš rūsio, kuriame juntamas pelėsių, puvimo ir mirties kvapas.

Branginkite save!

alfa.lt

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder