Pradžiai apibrėšiu savo požiūrį.
Man atrodo, kad vyrų ir moterų vaidmenys iš esmės skiriasi.
Jeigu moteris labiau rūpinasi namų jaukumu, daugiau stengiasi, kad namie pagalvėlės ir užuolaidos būtų suderintos, ar kad augintiniui būtų nupirkta skanukų, tai vyro atsakomybė yra daugiau uždirbti ir išlaikyti tą finansinę namų pusę.
Aš galiu dirbti, viskas gerai, bet mano darbo turi užtekti tiek, kiek reikia man: manikiūrui, kažkokiems rūbeliams vasarai ar dovanai tam pačiam draugui nupirkti.
Va čia ir atsiranda susikirtimas, nes mano draugo požiūriu dirbti ir uždirbti turi abu, jis nenori manęs išlaikyti.
Sako, kad turėčiau uždirbti tiek, kad jausčiausi saugi finansiškai.
Aš sakau, kad jis turėtų uždirbti tiek, kad mes abu jaustumėmės saugūs finansiškai.
Šiuo metu jis uždirba tik apie 2000 eurų ir to mum abiem kartais nepakanka. Iš mano pusės atsiranda pykčiai, kad nesijaučiu pakankamai lepinama – maistas ir mokesčiai ok, bet norisi ir gėlių, ir dovanėlių.
Iš jo pusės atsiranda pykčiai, kad aš neprisidedu, todėl jis negali nieko atsidėti taupymui.
Mane toks požiūris skaudina.
Iš manęs reikalaujama finansinių dalykų, nors manau, kad tai yra absoliučiai vyro atsakomybė.
Jeigu uždirba tiek, kad abu jaučiame diskomfortą, tai tegu pasistengia!
O ne perkelia tą atsakomybę ant manęs.
Įdomu, kaip kiti dalinasi finansais savo šeimoje. Nes tikiu, kad būna ir gražių pavyzdžių.
„Delfi“ skaitytoja Akvilė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą