Nuo lietuviškos virtuvės neatsiejamas kefyras – ne tik šaltibarščių, bet ir desertų gamybai

Visgi, šis tautiečių pamėgtas gėrimas, iš kurio galima gaminti net desertus, vietos virtuvėje vis dažniau randa visais metų laikais.

Vis daugiau lietuvių atranda kefyro naudą

Analizuodami kefyro vartojimo įpročius, maisto ekspertai pastebi, kad pernai jis pagal populiarumą tarp geriamų pieno produktų nusileido tik pasterizuotam pienui.

Jo pardavimai ypač išauga vasarą –  būtent prasidėjus alinantiems karščiams. 

Pasak maisto ekspertų, viena liesesnio kefyro pardavimų didėjimo priežasčių – platus jo panaudojimas ir nauda sveikatai.

Reguliarus šio fermentuoto pieno gėrimo, nesvarbu, liesesnio ar riebesnio, naudojimas dėl probiotikų gausumo padeda pagerinti žarnyno veiklą.

Taip pat savo sudėtyje turi nemažai normaliai organizmo funkcijai užtikrinti reikalingų medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų.

Platus panaudojimas

Kefyre gausu B1, B2, B5, B6, B12 ir C grupės vitaminų, darniai nervų veiklai reikalingo natrio, normalų kraujospūdį padedančio palaikyti kalio, kraujo krešėjimą užtikrinančio kalcio, šarmų rūgščių balansą palaikančio fosforo bei kitų įvairių mikroelementų.

Kefyre apstu ir pieno baltymų skilimo produktų peptidų, kurie mažina kraujyje esantį bendrąjį ar blogąjį cholesterolį, lemiantį Lietuvoje vienomis dažniausių mirties priežasčių tampančias širdies ir kraujagyslių ligas.

Kefyras naudingas ir vaikams, mat stiprina imuninę sistemą.

Kefyrą galima naudoti šaltų sriubų, blynelių, apkepų ir net desertų gamyboje, todėl jį lengva pritaikyti kiekvieno skoniui.

Pavyzdžiui, vasarą šį gėrimą galima panaudoti ne tik gaminant šaltibarščius, bet ir įvairius kokteilius su Lietuvos daržuose ir soduose auginamais šviežiais vaisiais, uogomis ar daržovėmis.

Užtenka į kokteilinę įmesti braškių, įpilti kefyro, įberti linų sėmenų ir spanguolių ar kitų mėgstamų vaisių pagal skonį, viską keletą minučių paplakti ir turite puikų bei gaivų vasarišką kokteilį“, – pataria maisto ekspertai.

Kad nustebintumėte namiškius ir išnaudotumėte dabar esančias gamtos gėrybes, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė dalijasi keliomis paprastų patiekalų idėjomis.

Pyragėliai su faršu ir voveraitėmis

Reikės (kelioms porcijoms): 250 gramų miltų, 200 gramų mėgstamo faršo, 130 mililitrų kefyro, 100 gramų šviežių voveraičių, vieno kiaušinio, pusės svogūno, po šaukštelį aliejaus, cukraus, kepimo miltelių, sviesto, pagal skonį – druskos, pipirų ir smulkintų petražolių.

Ant sviesto apkepti nuvalytas ir supjaustytas voveraites kartu su dalimi susmulkinto svogūno. Atskirai pakepti faršą su likusiu svogūnu, vėliau sumaišyti su prieskoniais ir voveraitėmis.

Kefyrą sumaišyti su kepimo milteliais, cukrumi, aliejumi, druska ir kiaušiniu.

Į gautą mišinį suberti miltus. Užminkytą tešlą padalinti į vienodas penkias dalis, į iš jų iškočiotus paplotėlius įdėti įdarą, sujungti kraštus ir suspausti.

Kepti įkaitintame aliejuje ant mažos ugnies, kol gražiai apskrus.

Pirštus apsilaižyti verčiantis šviežių vyšnių pyragas

Reikės: stiklinės (apie 200 ml) kefyro, tiek pat miltų, 200 gramų vyšnių be kauliukų, trijų kiaušinių, po arbatinį šaukštelį kepimo miltelių ir sviesto, cukraus pudros pagal skonį.

Visų pirma, išimkite iš vyšnių kauliukus.

Nors tai atrodo kaip gana sunkus darbas, tačiau dabar galima rasti daugybę nebrangių šią užduotį palengvinančių virtuvės prietaisų arba naudoti greitai užšaldytas ir gerąsias savo savybes išsaugojusias vyšnias be kauliukų.

Dubenyje sumaišyti kiaušinius ir cukrų, šluotele maišyti keletą minučių, kol atsiras burbuliukai. Įpilti kefyrą ir permaišyti, įdėti persijotus kepimo miltelius ir miltus, kol gaunama blynų kepimui tinkamo tirštumo tešla.

Tešlą išpilti į sviestu pateptą kepimo skardą, viršuje išdėlioti nusunktas vyšnias ir kepti maždaug 45 minutes 180 laipsnių temperatūroje.

Atvėsintą pyragą apibarstyti cukraus pudra ir patiekti ant stalo. Skanaus!