Nuo viduramžių iki šios dienos: kaip degtinė užkariavo pasaulį

Degtinė - tai visame pasaulyje populiarus bespalvis, bekvapis alkoholinis gėrimas.

Tačiau iš ko gaminama degtinė?

Norint pagaminti degtinę, pirmiausia reikia brandinti bet kokį maisto produktą, kuriame yra cukraus ar krakmolo, tada produktą distiliuoti, kad padidėtų alkoholio kiekis.

(Brandinimas - tai cukraus tiekimas mielėms, kad mielės galėtų gaminti alkoholį.)

Degtinė gali būti gaminama iš fermentuotų grūdų, pavyzdžiui, sorų, kukurūzų, ryžių, rugių ar kviečių, bulvių, cukrinių runkelių melasos ar net vaisių, rašoma "Vodka: A Global History".

Fermentacijos metu gaunamas produktas, kurio tūrinė alkoholio koncentracija yra tik apie 16 % - per maža spiritiniams gėrimams.

Norint padidinti šį kiekį, reikia distiliuoti arba kaitinti vadinamojoje distiliavimo talpykloje.

Alkoholio virimo temperatūra yra žemesnė nei vandens, todėl alkoholis išgaruoja ir gali būti surenkamas atskirai nuo vandens.

Dažniausiai degtinės tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 30-40 %.

"Rektifikuotų spiritinių gėrimų", pavyzdžiui, amerikietiško prekės ženklo "Everclear", alkoholio koncentracija siekia 95 %.

Pirmieji įrašai apie distiliuotą degtinę primenantį spiritą yra islamo alchemiko ir chemiko Džabiro ibn Hajano, kuris išrado distiliavimo įrenginį, skirtą mokslo tikslais surinkti kaitinamo vyno garus, pasak knygos "Degtinė: Kaip bespalvis, bekvapis, bekvapis ir bekvapis spiritas užkariavo Ameriką" (Lyons Press, 2014).

Knygoje rašoma, kad degtinė Rusiją pasiekė 1430 m., kai vienuolis Izidorius pritaikė itališką gėrimą aqua vitae.

Tikėtina, kad ši pirmoji degtinė buvo prasto kvapo, dar prastesnio skonio ir buvo naudojama daugiausia medicininiais tikslais.

Per kelis šimtmečius distiliuotojai tobulėjo, skonis gerėjo, ir "vodka" galiausiai tapo mėgstamiausiu Rusijos imperijos gėrimu, rašoma knygoje. 

Degtinės populiarumas plito tarp rusų kareivių, o per Napoleono karus įsitvirtino visoje Europoje. XIX a. šeštajame dešimtmetyje buvęs vergas Piotras Smirnovas ištobulino distiliavimo procesą ir pradėjo pardavinėti kažką panašaus į šiandien žinomą skaidrų bekvapį gėrimą.

Po pilietinio karo, kurio metu buvo įkurta Sovietų Sąjunga, Smirnovo sūnus Vladimiras perkėlė distiliavimo gamyklą į Paryžių ir, kaip rašoma knygoje, savo vardą rašė prancūziškai: Smirnoff.

Primename, kad nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia rimtų sveikatos problemų

YouTube ekrano nuotr.

Šaltinis: Live Science