Pakeitė akcentą. Mokslininkai išsiaiškino, kad Amazonės papūgos pradėjo rėkti labai keistai

Žemėje gyvena neįtikėtinai daug rūšių ir kai kurios iš jų nenustoja stebinti mokslininkų. Atlikę naują tyrimą mokslininkai atrado kai ką įdomaus apie Amazonės papūgų elgesį - jos tikriausiai keičia savo akcentą, rašo „Science Alert“.

Mokslininkai, tyrinėjantys geltonkakles amazones (Amazona auropalliata), per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebėjo, kad šios Ramiojo vandenyno papūgos keičia savo „akcentą“. Deja, toks elgesys trukdo paukščiams poruotis ir veistis, tačiau mokslininkai mano, kad toks elgesys iš tikrųjų gali būti teigiamas papūgų prisitaikymo požymis.

Atkreipkite dėmesį, kad, kaip ir daugelis kitų paukščių, geltonkaklės papūgos pasižymi regioninėmis tarmėmis. Paprasčiau tariant, skirtingos bendruomenės, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, skirtingai rėkia, švilpauja ir krykštauja.

Mokslininkų komanda iš Naujosios Meksikos valstijos universiteto ir Pitsburgo universiteto išanalizavo ankstesnius per pastaruosius 30 metų atliktus tyrimus. Tyrėjai nustatė, kad 2005-2016 m. įvyko reikšmingas geografinis pokytis. Atrodo, kad šių papūgų šauksmų tipai, skleidžiami skirtinguose regionuose, persipina vieni į kitus.

Tyrimo autoriai pažymi, kad kai kurie papūgų šauksmai, kurie anksčiau buvo girdimi šiauriniame regione, anksčiau taip pat buvo girdimi tik pietuose. Tiesą sakant, kai kurie šiaurėje gyvenantys paukščiai sugeba atkartoti abu akcentus, nustatė tyrėjai, o tai jie vadina „dvikalbio“ įgūdžiu.

Teigiama, kad toks elgesys gali suteikti papūgoms išlikimo pranašumą. Paukščiai, gebantys bendrauti su daugiau grupių, gali keistis didesniu kiekiu informacijos, gauti prieigą prie maitinimosi vietų arba įgyti nakvynės privilegijų. Tyrimo autoriai teigia, kad tai tikriausiai yra labai svarbu.

Faktas tas, kad per pastarąsias tris kartas geltonkaklės papūgos Centrinėje ir Pietų Amerikoje prarado daugiau kaip 92 proc. savo populiacijos. Pagrindinėmis problemomis laikomos - buveinių nykimas ir brakonieriavimas dėl neteisėtos prekybos gyvūnais. Mokslininkai mano, kad tokie plačiai paplitę pokyčiai sutampa su akcentų pasikeitimu ir tai greičiausiai gali būti tik atsitiktinumas.

Kita vertus, tyrimo autoriai mano, kad pastebėti kultūriniai pokyčiai gali būti adaptacinis atsakas į grupės dydžio ir socialinių ryšių modelių pokyčius. Rezultatai turi didelę reikšmę nykstančioms rūšims visame pasaulyje.

Atkreipkite dėmesį, kad vokaliniai dialektai yra įprastas gyvūnų kultūros pavyzdys. Tyrimai rodo, kad jie pastebimi tarp paukščių, papūgų, šikšnosparnių ir banginių. Panašiai kaip ir žmonių akcentai, šie dialektai gali rodyti gyvūnų kilmę, o jų naudojimas gali skatinti socialinę sanglaudą ir ryšius.

Pasak tyrimo bendraautorės, biologės Christine Dahlin, vokaliniai dialektai gali atlikti svarbų vaidmenį gyvūnų socialinėse sistemose. Pavyzdžiui, Australijoje vienos rūšies paukščių giesmininkų, vadinamų regentiniais medkirčiais, populiacijai gresia toks didelis pavojus, kad jos populiacijoje nėra pakankamai individų, kurie galėtų išmokyti giedoti kitą kartą. Dėl to daugelis laukinių paukščių gieda „keistas“ giesmes, kai kurios iš jų net nepriklauso jų rūšiai.

Tyrimas rodo, kad geltonkaklės papūgos vis dar skamba panašiai, tačiau pietinio rūšies akcento migracija į šiaurę rodo, kad kai kurie akustiniai modeliai kinta. Mokslininkai pastebėjo, kad per pastaruosius 30 metų paukščiai pasižymėjo trimis skirtingais vokaliniais dialektais: šiaurėje, pietuose ir Nikaragvoje.

Ankstesnis tyrimas taip pat parodė, kad šių akcentų vientisumas daugiau nei dešimtmetį išliko toks pat, bet vėliau keitėsi. Iki 2016 m. geltonkaklių amazonių populiacija Kosta Rikoje drastiškai sumažėjo daugiau nei perpus, greičiausiai dėl brakonieriavimo lizduose, buveinių nykimo ir fragmentacijos.

Tyrimo rezultatai rodo, kad šiaurinis ir pietinis dialektas išlieka ilgą laiką, užfiksuoti keturi nauji garsų variantai. Be to, mokslininkai užfiksavo, kad gerokai padaugėjo dvikalbių vietų ir paukščių, taip pat pasikeitė trijų tradicinių tarmių geografinis arealas.

Įdomu tai, kad naujų garsinių variantų padaugėjimas ypač pastebimas pietuose. Tyrėjai aiškina, kad didesnis atstumas tarp miegamųjų vietų šiame regione galėjo apsunkinti judėjimą ir prisidėti prie kultūrinio dreifo. Tuo pat metu šiaurėje, kur nakvynės vietos yra tankesnės, papūgos galėjo išmokti skleisti įvairesnių kaimyninių paukščių garsus, todėl akcentai paplito ir įsitvirtino.

Tyrimo autoriai teigia, kad kai kurie iš šių pokyčių gali būti žalingi ir gali lemti tolesnį populiacijos mažėjimą. Kartu dvikalbių individų skaičiaus didėjimas tikriausiai rodo gebėjimą prisitaikyti.

Šaltinis: focus.ua