Paprastas atminties ir dėmesio gerinimo būdas, kurį galite atlikti bet kur ir nemokamai

„Dėmesys yra svarbiausias veiksnys, kai kalbame apie atmintį. Ką pastebite – tą ir prisimenate,“ – sako dr. Andrew Budson, Harvardo medicinos mokyklos neurologijos dėstytojas ir knygos „Why We Forget and How to Remember Better“ bendraautoris.

Laimei, yra paprastas būdas pagerinti dėmesį ir atmintį – dėmesingumo (angl. mindfulness) praktika.

Kas yra dėmesingumas?

Dėmesingumas – tai sąmoningas buvimas dabarties momente. Tai reiškia pilną aplinkos ir savęs suvokimą: garsų, kvapų, vaizdų, pojūčių, emocijų bei minčių. Nereikia šių reiškinių vertinti ar analizuoti – tik stebėti, kaip jie atsiranda ir išnyksta.

Toks pratimas suaktyvina atsipalaidavimo reakciją – mokslininkų gerai ištirtą reiškinį, kuris „išjungia“ streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, išsiskyrimą. Šių hormonų kiekio sumažinimas padeda sulėtinti širdies ritmą, sumažinti kraujospūdį ir kvėpavimo dažnį.

O sumažėjęs stresas leidžia aiškiau mąstyti. „Kai adrenalinas įjungia kovos arba bėgimo režimą, jis leidžia jums susikoncentruoti ir prisiminti tai, kas sukelia stresą, tačiau tai vyksta kitų dalykų sąskaita,“ – aiškina dr. Budson. „Kai streso hormonų nėra, protas lengviau sutelkia dėmesį į tai, ką tikrai norite ar turite prisiminti.“

Praktikuodami dėmesingumą ir ugdydami gebėjimą pastebėti detales, lengviau prisiminsite vardus, susitikimų laikus, ar naują informaciją iš straipsnio ar dokumentikos laidos.
Moksliniai įrodymai apie dėmesingumą:

Tyrimai rodo, kad dėmesingumo praktika padeda:

sutelkti dėmesį,

geriau įsitraukti į kasdienes veiklas,

gerina emocinę savijautą,

skatina bendrą psichinę sveikatą.

Kai kurie poveikiai gali būti ilgalaikiai.

Pavyzdžiui, 2021 m. tyrime dalyvavo 81 sveikas vyresnis nei 60 metų žmogus. Tie, kurie šešis mėnesius praktikavo dėmesingumą, geriau išlaikė dėmesį ir jų smegenyse pastebėti pokyčiai, galintys pagerinti informacijos apdorojimą ir dėmesio sutelkimą.

Kodėl tai svarbu būtent dabar?

Mūsų nuostabios smegenys sensta kiekvieną dieną. Su amžiumi dėmesys ir atmintis gali tapti šiek tiek neryškesni. Tai natūralus procesas – senstant smegenų ląstelės iš efektyvaus naujos informacijos įsisavinimo pereina į gebėjimą geriau išlaikyti jau žinomas žinias.

Be to, bėgant metams, smegenyse gali atsirasti smulkių pažeidimų – nuo mikroinsultų, lengvų galvos traumų ar net taršos poveikio. „Daugelis tokių smulkių pažeidimų paveikia smegenų kaktinę skiltį ir jos ryšius – tai lemia nežymius dėmesio ir atminties sutrikimus,“ – aiškina dr. Budson.

Dėmesingumo praktika gali padėti atsispirti šiems pokyčiams ir maksimaliai pasinaudoti savo vyresnio amžiaus proto galia – intelektu, vaizduote ir sukauptomis žiniomis.

Išbandykite patys

Galite lankyti dėmesingumo kursus, tačiau viską galite atlikti ir namuose. Atsisėskite patogiai, užsimerkite, susitelkite į kvėpavimą, stebėkite garsus, pojūčius ir mintis – leiskite joms ateiti ir praeiti.

Dėmesingumą galite įtraukti į kasdienę veiklą:

Eikite dėmesingai pasivaikščioti, atkreipdami dėmesį į medžius, jų formas, lapus, šviesos atspindžius.

Valgykite sąmoningai, pajuskite kiekvieno kąsnio skonį ir tekstūrą.

Plaudami indus, atkreipkite dėmesį į vandens pojūtį, rankų judesius.

Stebėkite aplinką, kai bendraujate su artimaisiais – pastebėkite, kaip jūsų anūkas šypsosi ar kaip šviesa žaidžia jo plaukuose.

Kuo dažniau praktikuosite, tuo dėmesingesni tapsite – ir tuo geriau prisiminsite smulkias, bet svarbias detales.

Šaltinis: www.health.harvard.edu