Didėja saugumo rizikos Kinijoje gyvenantiems ir į ją vykstantiems Lietuvos piliečiams

Tinkamais verbavimo taikiniais, žvalgybos vertinimu, Pekinas galėtų laikyti asmenis, rodančius nepasitenkinimą Lietuvos valdžia arba piliečius, kuriems aktualu turėti leidimą gyventi Kinijoje. Visgi labai tikėtina, kad su didesnėmis saugumo rizikomis susiduria ir trumpalaikių vizitų į šią šalį vykstantis piliečiai.

„Beveik neabejotina, kad įtempti dvišaliai santykiai didina Kinijos žvalgybos tarnybų motyvaciją rinkti informaciją apie Kinijoje gyvenančius Lietuvos piliečius ir ją panaudoti žvalgybai arba politiniam spaudimui. 

Labai tikėtina, kad Kinijos žvalgybos tarnybos inicijuoja susitikimus su šalyje gyvenančiais Lietuvos piliečiais, bando išsiaiškinti jų ryšius, politines pažiūras, gyvenimo Kinijoje aplinkybes ir požiūrį į Taivaną. 

Ši informacija padeda Kinijos žvalgybos tarnyboms nustatyti Lietuvos piliečių pažeidžiamumą, siekiant įtraukti juos į slaptą veikimą prieš Lietuvos interesus“, – rašoma penktadienį publikuotame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Ataskaitoje teigiama, kad tinkamais verbavimo taikiniais Pekino žvalgybos tarnybos gali laikyti asmenis, kurie rodo nepasitenkinimą Lietuvos valdžios sprendimais arba tuos piliečius, kuriems dėl verslo, mokslo ar šeimyninių aplinkybių yra ypač aktualu turėti leidimą gyventi Kinijoje. Anot VSD ir AOTD, labai tikėtina, kad, inicijuodamos susitikimus su Kinijoje gyvenančiais Lietuvos piliečiais, žvalgybos tarnybos naudojasi priedanga, pavyzdžiui, prisistato policijos pareigūnais, migracijos institucijų atstovais.

Vis tik, institucijų vertinimu, labai tikėtina, kad su didesnėmis saugumo rizikomis susiduria ir trumpalaikių vizitų į Kiniją vykstantys Lietuvos piliečiai.

„Kinijos žvalgybos tarnybų dėmesio gali sulaukti asmenys, vykstantys į Kiniją akademiniais tikslais, dalyvauti verslo konferencijose, technologijų parodose ir kultūros renginiuose. Kontaktas su į Kiniją atvykusiais asmenimis gali būti užmegztas dar oro uoste, pavyzdžiui, atliekant saugumo patikrą. 

Kinijos žvalgybos atstovai gali apsimesti pasienio kontrolės pareigūnais ar oro uosto darbuotojais. Kontaktas su Lietuvos piliečiais taip pat gali būti užmegztas ir renginiuose, į kuriuos jie atvyksta“, – dėstoma ataskaitoje.

„Kinijos žvalgybos tarnybos naudojasi universitetų tarptautinių ryšių atstovų, verslo asociacijų, konsultacinių įmonių darbuotojų priedanga. Paprastai tokiuose renginiuose tarnybos siekia surinkti informacijos apie asmenų veiklos pobūdį, ryšius, apsikeisti kontaktais ir vėliau palaipsniui juos įtraukti į žvalgybos veiklą“, – akcentuojama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Be to, ataskaitoje nurodoma, kad pastaraisiais metais Kinija priimamais teisės aktais plečia žvalgybos tarnybų įgaliojimus. Tai, VSD ir AOTD vertinimu, sudaro sąlygas sulaikyti užsienio piliečius.

Kinija didina karinę galią, stiprina partnerystę su Rusija

Lietuvos žvalgybos vertinimu, beveik neabejotina, kad BRICS šalių bloke ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje (ŠBO) esančios Kinijos vaidmuo telkiant ir stiprinant antivakarietiškų valstybių bloką kels vis daugiau iššūkių Lietuvos ir euroatlantinės erdvės saugumo interesams.

„Labai tikėtina, kad tai didins Kinijos atsparumą ir leis agresyviau įgyvendinti geopolitinius tikslus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir globaliu mastu. Tai taip pat sudarys palankias sąlygas kitoms Kinijai artimoms valstybėms siekti savo revizionistinių tikslų“, – dėstoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Be to, AOTD ir VSD teigimu, Kinija oficialiai skelbiasi palaikanti Jungtinių Tautų (JT) chartijoje įtvirtintas taisykles, tačiau aktyviai siekia pakeisti šią organizaciją iš vidaus.

„Kinija deda dideles pastangas, kad jos atstovai būtų paskirti į aukštas pareigas JT sistemai priklausančiose agentūrose, kurios disponuoja dideliais finansiniais ištekliais ir gali būti išnaudotos jos interesams. Kinija siekia, kad jos nacionalinės iniciatyvos, pavyzdžiui, susijusios su infrastruktūros plėtra, technologijų standartizavimu, būtų įtvirtintos kaip visos organizacijos tikslai ir įgyvendinti pasinaudojus bendrais resursais“, – akcentuojama ataskaitoje.

Žvalgybos teigimu, Kinija nuosekliai didina karinę galią, siekdama užtikrinti savo saugumo interesus ir įtakos plėtrą.

„Pekino tikslas – iki 2049 m. (…) išvystyti kariuomenę, kuri būtų pajėgi laimėti karus prieš galingiausius varžovus ir jų sąjungininkus. Nepaisydama lėtėjančios ekonomikos ir su tuo susijusių socialinių ir kitų iššūkių šalies viduje, Kinija kasmet stabiliai didina gynybos biudžetą. Ji teikia pirmenybę karinių pajėgų modernizavimui: skiria dideles investicijas naujų lėktuvnešių ir desantinių laivų statybai, stiprina raketines ir oro pajėgas“, – teigiama vertinime.

Tuo metu intensyvėjantis Rusijos ir Kinijos karinis bendradarbiavimas rodo stiprėjančią strateginę partnerystę, pabrėžia Lietuvos žvalgybos institucijos.

„Pastaraisiais metais bendri kariniai manevrai pradėti rengti ne tik Pietų Kinijos jūroje, bet ir Arkties regione. Pratybos dažnai vykdytos šalia JAV šalių partnerių teritorijų, įskaitant Japoniją, Pietų Korėją, Filipinus ir netoli Aliaskos, taip gerokai padidinant spaudimą JAV ir NATO partneriams regione“, – dėstoma ataskaitoje.

„Jungtinės karinės pratybos ir patruliavimas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione rodo stiprėjančią Pekino ir Maskvos strateginę partnerystę siekiant atgrasyti oponentus – ypač JAV ir jų sąjungininkus, ir pakeisti regioninę saugumo architektūrą, sustiprinti šalių ginkluotąsias pajėgas ir projektuoti karinę galią į Ramiojo vandenyno gilumą“, – akcentuoja žvalgyba.

Kiniškų dirbtinio intelekto pokalbių robotų grėsmė

Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad tarptautinei rinkai pristatyti Kinijos dirbtinio intelekto pokalbių robotai „DeepSeek“ ir „Qwen“ kelia iššūkių vartotojams dėl informacijos cenzūros ir asmens duomenų apsaugos užtikrinimo, naudojant šiuos pokalbių modelius.

„Kinijoje sukurtos pokalbių programos vartotojams pateikia režimo ideologiją atitinkančią informaciją ir vengia atsakymų, kurie neigiamai vaizduotų Kiniją. Pavyzdžiui, kinų kalba nediskutuojama apie Taivano nepriklausomybę, neatsakoma ir į klausimus apie Tiananmenio aikštės protestus 1989 metais. 

Pokalbių robotas „DeepSeek“ kartoja Kinijos politikų pareiškimus, o atsakydamas į klausimus apie Pekino poziciją, vartoja įvardį „mes“, taip parodydamas tapatinimąsi su Kinija“, – sako žvalgyba.

„DeepSeek“ renka šią informaciją: duomenis, kuriuos sukuria patys vartotojai, pavyzdžiui, užklausų tekstus ir įvairius dokumentus, kuriais dalijamasi su pokalbių robotu; automatiškai pasiekiamą informaciją, tokią kaip naudojamo prietaiso duomenys ir IP adresas; trečiųjų šalių duomenis, pavyzdžiui, su „Google“ paskyra siejamą informaciją“, – nurodoma ataskaitoje.

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.