Paskelbus nuosprendį Burlinskaitės vyrui – įvykyje nukentėjusio druskininkiečio žmonos versija: jie melavo, kėlėsi savo reitingus

Po bene pusantrų metų trukusio teisminio proceso į Delfi kreipėsi Š. Trakimavičiaus žmona Miglė Trakimavičienė. Moteris teigė norinti viešai papasakoti savo įvykių versiją.

Bene prieš metus žiniasklaidą apskriejo žinia, kad žinomos influencerės, sporto trenerės I. Burlinskaitės vyras, verslininkas ir sportininkas L. Vaisieta sumušė bendraamžį, kuris teigė tuomet trumpam praradęs sąmonę ir netekęs kelių dantų. Kaip vėliau teigė L. Vaisieta, jis gynė savo žmoną, kuri vėlyvą vakarą grįžusi namo iš sostinės buvo užpulta.

Delfi redakciją jau anksčiau pasiekusiame teismo nuosprendyje dėl L. Vaisietai iškeltos baudžiamosios bylos buvo rašoma, kad įvykio dieną, anot parodymus davusio L. Vasietos, jo žmona I. Burlinskaitė buvo išvykusi į fotosesiją Vilniuje. Vakare apie 22 val. jis sulaukė jos skambučio ar žinutės, kuria ji informavo, kad pajuda iš Vilniaus namų link. Laukdamas jos namuose, paruošė vakarienę.

Apie 24 valandą, kai ji turėjo grįžti į namus, jis sulaukė skambučio į telefonspynę. Pakėlęs ragelį girdėjo šurmulį, kurio fone buvo vyriškio balsas. Iš I. Burlinskaitės išgirdo porą žodžių „gelbėk, padėk“. Jis greitai įšoko į pirmus pasitaikiusius batus ir išbėgo į laiptinę.

Per keletą akimirkų greitai nusileidęs laiptais, pirmame aukšte pravėrė duris ir pamatė stovinčią I. Burlinskaitę, kuri buvo išsigandusi.

Jis suprato, kad kažkas negerai. Jis ją įleido į vidų, o ji jam pamodama ranka, tiksliai nepamena, ar kažką paminėdama, kad kažkas ją užpuolė, numojo ranka nurodydama kryptį.

Indrė Burlinskaitė-Vaisieta ir Liudas Vaisieta / FOTO: Martynas Stankaitis

L. Vaisieta žengė keletą žingsnių į lauką ir pamatė nutolstantį nuo jų namo vyro siluetą, kurį iškart atpažino, kad tai yra Š. Trakimavičius.

Greitu žingsniu šį pasivijo, norėdamas pasikalbėti. Kai jis pamatė Š. Trakimavičių, šis buvo pusiaukelėje arčiau savo namo ir maksimum 30–40 metrų atstumu nuo jo. Konflikto metu šuns šalia Š. Trakimavičiaus nematė.

Tuo metu jis dar nežinojo, nei ką šis I. Burlinskaitei padarė, nei ką pasakė. Pasivijęs paklausė, kas nutiko, kodėl užpuolė I. Burlinskaitę. Šis nieko nelaukdamas pradėjo kaltinti jį, kas čia jam neaišku ir teigė: „Gal tu durnas“.

<...> Tuomet šis (Š. Trakimavičius – aut. past.) jam necenzūriškai garsiai rėkdamas pasakė „eik tu...“ ir bandė suduoti kaire ranka.

Pasilenkdamas jis (L. Vaisieta – aut. past.) smūgio išvengė ir kaire ranka, kablio principu, sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po kurio šis (Š. Trakimavičius – aut. past.) suklupo ir pasirėmė ranka.

Jis iš karto suprato, kad sudavė smūgį į dantis, į veido sritį – į burną, lūpas, nes Š. Trakimavičius iš karto apsipylė krauju.

Be šio smūgio, anot L. Vaisietos, tarp jų tikrai nebuvo jokių pasistumdymų ar veiksmų, fizinio kontakto, tarp jų įvyko tik trumpas pokalbis.

Nukentėjusiojo parodymai skiriasi

Tiesa, nukentėjusysis Š. Trakimavičius davė kitokius parodymus. Vyras teigė, kad įvykio vakarą buvo pas draugą gimtadienyje. Išgėręs kelias taures viskio grįžo namo ir paėmęs šunį išvedė į kiemą pavedžioti.

Išsikvietęs liftą, jame sutiko kaimyną su šuniu, todėl pasiūlė kartu pavedžioti augintinius ir juos paleisti, kad pažaistų. Šunys įsižaidė ir jie šiuos gaudė. Š. Trakimavičius pirmas pagavo savo augintinį.

Prisirišęs savo šunį, jis ėjo link namų ir prie jų pamatė dideliu greičiu parvažiuojantį „BMW“ baltos spalvos automobilį, su kuriuo važinėja L. Vaisieta, todėl pagalvojo, kad tai L. Vaisieta.

Girdėjo, kaip trinktelėjo (mašinos – aut. past.) durys ir jis sušuko: „Asile, nelakstyk“.

Po tų žodžių Š. Trakimavičius baigė rūkyti ir nuėjo namo. Jis nematė, kas konkrečiai išlipo iš „BMW“ automobilio.

Rėkdamas: „Asile, nelakstyk“ norėjo sudrausminti L. Vaisietą, nes automobilis greitai važiavo, danga buvo slidi, galėjo eiti žmogus, be to, buvo pabėgęs kaimyno šuo, kurį galėjo patrenkti.

Ruošiantis eiti miegoti, suskambo domofonas ir pasigirdo L. Vaisietos balsas, jis sakė: „Nusileisk“.

Š. Trakimavičius apsirengė, nusileido ir išėjo ant šaligatvio, kur kalbėjosi su kaltinamuoju.

L. Vaisieta paklausė, ar jis ieškojo, ir jis (Š. Trakimavičius – aut. past.) atsakė, kad ne: „Tiesiog nelakstyk“. L. Vaisieta kažką bandė sakyti, bet jis atsakė, kad neturintis ką su šiuo šnekėtis.

Kai jis (Š. Trakimavičius – aut. past.) sukosi kaire puse eiti į namus, gavo nuo L. Vaisietos pirmą smūgį į burną, veido sritį dešine ranka.

Jei smūgis būtų suduotas kaire ranka, jis būtų kritęs į kitą pusę. Ta aplinkybė, kad buvo sužalota kaltinamojo kairė ranka, rodo, kad buvo daugiau smūgių ir kaire ranka.

Kaip toliau teigiama teismo nuosprendyje, Š. Trakimavičius nukrito ant vejos. Jis nežinojo, kiek tų smūgių buvo, bet, atgavęs sąmonę, pajautė smūgį į galvos sritį.

Jis užsidengė ranka, po to atsitraukė ir kelias sekundes palaukė, pajuto, kad visur bėga kraujas.

Jam buvo prakirsta lūpa, išmušti du priekiniai viršutiniai dantys, ant skruostikaulio buvo mėlynė. Visas veiksmas vyko ant žolės, ant kurios liko kraujo žymės.

Užsidengęs veidą, jis teigė nuėjo namo.

Pamačiusi L. Trakimavičių žmona iš karto paskambino policijos pareigūnams, kurie atvykę iškvietė medikus ir jis buvo pristatytas į ligoninę.

Ligoninėje nustatė sužalojimus ir 1,19 promilės girtumą. Asmuo, su kuriuo jis vedžiojo šunį, tuo metu, kai vyko konfliktas, buvo nuėjęs už L. Vaisietos namo.

Kaltinamasis nesigynė, nebuvo jokios gynybos, nes jis nebandė suduoti smūgio. Nei tą vakarą, nei šiaip kada nors nėra smurtavęs prieš I. Burlinskaitę ir kaltinamąjį L. Vaisietą.

I. Burlinskaitė neatrodė nei neišsigandusi, nei pasimetusi

Vienas iš įvykio liudytojų teigė, kad 2021 m. gruodžio mėnesį, <...> 30 dieną, tą vakarą jis dirbo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate reagavimo skyriuje ir gavo iškvietimą, kad sumuštas vyras.

<...> I. Burlinskaitė pasakė, kad jai grįžus namo, ją užpuolė Š. Trakimavičius, bet pasiteiravus, kaip ją užpuolė, tiksliai nenusakė – pasakė, kad išgąsdino. Ji jiems (policijos pareigūnams – aut.past.) pasakė, kad išsigando ir dėl to nori rašyti pareiškimą.

Anot liudytojo, I. Burlinskaitė neatrodė nei išsigandusi, nei pasimetusi, neatrodė kaip užpulta. Iš jų nešiojamų vaizdo registratorių tiksliai girdisi ir matosi, kaip jie pasiteirauja, ar tik išsigąsdino, ar pajautė kokį fizinį skausmą.

Indrė Burlinskaitė-Vaisieta ir Liudas Vaisieta

FOTO: Martynas Stankaitis

<...> I. Burlinskaitės versiją dėl jos užpuolimo paaiškina kitas pateiktas garso įrašas su jos pasakojimu apie įvykį, kuriame ji nurodo, kad atvykusi į policiją skundą parašė dėl to, kad būtų atsvara, nes reikia ginti L. Vaisietą, nes kitaip atrodys, kad šis kažką sumušė.

Tai rodo, kad I. Burlinskaitė užpuolimo – rankos sugriebimo ir sužalojimo – versiją pateikė siekdama padėti savo sutuoktiniui išvengti atsakomybės dėl nukentėjusiojo sužalojimo.

Po teismo nuosprendžio prakalbo Š. Trakimavičiaus žmona

Šioje baudžiamojoje byloje buvo priimtas nuosprendis, kuriame teigiama, kad teismas L. Vaisietai skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Taip pat nukentėjusiajam jis turės sumokėti 6247 eurus turtinės žalos atlyginimo ir 4 tūkst. neturtinės žalos atlyginimo bei 3590 eurų advokato išlaidoms.

Netrukus po to į Delfi kreipėsi Š. Trakimavičiaus žmona M. Trakimavičienė. Moteris teigė norinti papasakoti savąją įvykių versiją.

„Anksčiau su Liudu šokome poroje, daugiau nei 10 metų, o su mano vyru jiedu buvo klasiokai. Indrė prieš tampat nuomonės formuotoja treniravo sportuojančius žmones, tuo metu aš buvau pagimdžiusi, ji mane pasikalbino, kad ateičiau į treniruotes. Kurį laiką ji buvo mano asmeninė trenerė. Toks tas ryšys.

Pamenu, dar bendravome ir bendro draugo gimtadienyje, tuo viskas ir pasibaigė. Daugiau draugystė nesiplėtojo iki to lemtingo vakaro“, – pasakojo M. Trakimavičienė.

Moteris teigė, kad Druskininkai – mažas miestas, todėl žmonės vieni kitus pažįsta, I. Burlinskaitė bei L. Vaisieta buvo ir nukentėjusiojo kaimynai, gyveno gretimoje laiptinėje.

„Mūsų namus sieja viena labai didelė mašinų aikštelė“, – toliau kalbėjo M. Trakimavičienė.

Pašnekovė pažymėjo, kad anksčiau su žinoma šeima į konfliktus ji ir vyras nėra įsivėlę, tiesa, prisiminė, jog L. Vaisieta problemų yra turėjęs mieste.

„Visi žino, koks jis asmuo, kaip degtukas, bet, kaip jis savo name su kaimynais bendrauja, nieko nežinau, nesikišu. Turiu savo gyvenimą, jį ir gyvenu“, – teigė moteris.

Indrė Burlinskaitė-Vaisieta ir Liudas Vaisieta / FOTO: Martynas Stankaitis

M. Trakimavičienė pasakojo, kad pusantrų metų, kai vyko teismo procesas ji, kartu su vyru, nusprendė spaudai nepasakoti savo įvykių versijos. Laukė, kol viskas išsispręs teisiniu keliu, kad galėtų pateikti faktus.

„Manau, jeigu žmogus šneka, tai turėtų daryti pateikdamas faktus, o ne tik garsiai rėkti.

Pasirinkome tylėjimo taktiką ir dabar, kada jau turime teismo nuosprendį, galiu drąsiai, nieko nemeluodama pasakyti, kaip viskas buvo. Iš tikrųjų, mus apšmeižė juodai.

Buvo labai sunkus laikotarpis. Tą vakarą, kai viskas nutiko, pati laukiausi trečią mėnesį, mums tas laikas buvo tikrai labai neskanus, nefainas ir, žinoma, buvo išgirsta tik viena pusė.

Tačiau protingai, taktiškai pasirinkome tylėti, iki kol bus visi įrodymai“, – Delfi teigė M. Trakimavičienė.

Anot pašnekovės, tyrėjai nutikus šiam įvykiui atliko specialius tyrimus, nustatė, jog buvusio konflikto metu Š. Trakimavičius su I. Burlinskaite neturėjo jokio kontakto.

„Tačiau visuomenės akimis tu vis tiek jau esi nulinčiuotas, užpuolei, o žmonėms neįdomu, kaip viskas buvo iš tiesų. Teismo nuosprendis yra faktas, kad to nebuvo, kad kita pusė tik melavo, kėlėsi savo reitingus“, – pasakojo M. Trakimavičienė.

Paprašyta papasakoti, kaip, moters akimis, viskas nutiko 2021 metų gruodžio 30 dieną, M. Trakimavičienė teigė, kad jos vyras vidurnaktį išėjo su kaimynu pavedžioti šunį.

Pasivaikščiojimo metu abu augintiniai pabėgo. Š. Trakimavičius savąjį pagavo greičiau nei kaimynas.

„Ji (I. Burlinskaitė – aut. past.) parlėkė labai dideliu greičiu, o šuo lakstė, jei jis būtų išbėgęs, galėjo ir partrenkti. Mano vyras pasakė: „Asile, nelakstyk“, nematė, kam sako, nes automobilių aikštelėje nėra apšvietimo, tik prie namo vienas elektros stulpas.

Parėjusi namo ji, nežinau ką, pasakė Liudui, todėl jis čia atbėgo.

Liudas per domofoną išsikvietė mano vyrą, tiesiog sugalvojo taip. Nežinau, kokią versiją Indrė pateikė Liudui parėjusi namo, kas jam sušvietė, kodėl toks jo poelgis. Jo problemos. Dabar atsakys už tai“, – teigė M. Trakimavičienė.

Moteris pasakojo nemačiusi, kaip įvyko konfliktas tarp vyrų, nes nukentėjusiojo buto langai yra į kitą kiemo pusę.

„Turiu vyresnę dukrą, ją tuo metu migdžiau, per telefoną skaičiau jai pasaką, todėl kai vyras grįžo, turėjau telefoną rankose.

Jis atidarė kambario duris, man pasakė, kad ateičiau. Pamačiau jį visą kruviną, instinktyviai pradėjau filmuoti. Tuomet iškviečiau policiją, greitąją.

Indrė ir Liudas turbūt pamatė, kad pas mus yra policija, tuomet irgi ją išsikvietė. Ta versija, ką ji traktavo, kad ją užpuolė, išlindo tik tada, kada Liudą paleido iš policijos, nes jis buvo sulaikytas“, – toliau pasakojo M. Trakimavičienė.

Apie tai, kad I. Burlinskaitė buvo užpulta, M. Trakimavičienė teigė sužinojusi tik iš žiniasklaidos.

„Yra policijos įrašai, ji nesiskundė, kad ją kažkas užpuolė. Ta užpuolimo versija išlindo tik vėliau. Kadangi Liudas Šarūną sumušė, jis to neneigė, pradžioje net didžiavosi, kad taip padarė, o paskui advokatai pasakė: „Gal prikąsk liežuvį“.

Įsivaizduokite, kaip mes turėjome jaustis ir prieš žmones, ir prieš gimines. Juk gyvename mažame mieste, mus visi pažįsta.

Tikrai buvo labai sunkus periodas, kai tave šmeižia, juodina, o tu negali nieko padaryti. Nebent skalbti apatinius viešai. Aš to nenorėjau, nes tai būtų tik žodžių karas, laukiau faktų“, – teigė pašnekovė.

Paklausta, ar po įvykio I. Burlinskaitė ir L. Vaisieta bandė susisiekti, atsiprašyti, M. Trakimavičienė patikino, kad jokių žinučių ar skambučių nesulaukė, bendravimas vyko tik per advokatus.

„O dabar mes persikėlėme gyventi į kitą vietą, mūsų keliai nesusikerta“, – sakė moteris.

Pašnekovė teigė, kad jos vyrui konflikto metu buvo išmušti keli priekiniai dantys, jam buvo sunku valgyti. Anot M. Trakimavičienės, smūgiai buvo labai stiprūs, todėl, kai vyras nuvažiavo į kliniką, stebėjosi ir medikai.

„Sakė: „Vau, kaip taip“, jis buvo visas ištinęs, lūpos prakirstos, sumuštas skruostikaulis. Tai – akivaizdžiai matomos žaizdos, o vyras dar gavo ir smūgių į galvą, jį atjungė. Pirmas smūgis buvo į dantis, tuomet Šarūnas atsijungė, vėliau jautė, kad dar muša į galvą“, – pasakojo M. Trakimavičienė.

Anot pašnekovės, gijimo procesas – ilgas, laukia ir dar viena operacija.

„Tikrai jaučiau nerimą ir aš. Ta naktis buvo bemiegė, kitą dieną skambinau gydytojai, bet kadangi buvo šventės, tik sausio 3-čią vykau pas savo daktarę apžiūrai.

Reziumė – pagimdžiau, jau devynių mėnesių vyrukas laksto, tikiuosi, kad pasekmių jam neliko.

Žmonės tikrai apsimelavo ir labai negražiai. Nėra Lietuvos teisėsauga kiaura ir kvaila, vyko tyrimai, nebuvo šiaip sau: „Ai, parašiau, mane užpuolė“. Buvo ir DNR imami, ir apklausos, procesas vyko pusantrų metų“, – pasakojo M. Trakimavičienė.

Priekaištų medikams ir pareigūnams ji sako neturinti, jie greitai sureagavo į iškvietimą, viskas vyko operatyviai.

„Ir teismuose, ir tos apklausos, liudininkai buvo visi iškviesti. Teisėjų darbą vertinu gerai, patenkinta. Tik buvo piaras iš kaltinamųjų pusės, negražu, kad norėjo save pasipiarinti“, – Delfi sakė moteris.

Delfi susisiekus su I. Burlinskaite, komentuoti situacijos ji teigė nenorinti.