Užtenka savaitės, kad pajustum senovės faraonų didybę, tačiau vargu ar pakaktų viso gyvenimo atskleisti visas jų paslaptis. Ne mažiau už šalies istoriją stebina ir šiandieninis Egiptas bei jo žmonės. Tačiau apie viską iš pradžių.
Nesu iš tų žmonių, kurie kruopščiai ir iš anksto, net prieš kokius metus, planuoja atostogas ir prieš iškeliaudami viską jau žino. Dažnai atostogų sprendimus priimu tiesiog spontaniškai. Kartais tai būna paskutinės minutės pasiūlymas.
Taip pat labai svarbu, kad kelionei nereikėtų daug ruoštis, kad tuo už tave pasirūpintų profesionalai, viską suplanuotų, o tau liktų tik mėgautis keliavimo malonumais.
Taip įvyko ir šį kartą. Tiesiog sutapo, kad reikėjo dar šiemet išnaudoti savaitę atostogų, kad neprapultų. O Egiptas pasirodė tiesiog ideali vieta lapkričio viduryje lietuviui prasitęsti vasarą. Na, ir, žinoma, piramidžių trauka.
Be to, metų pabaigoje orai Egipte - kaip puikiausią lietuvišką vasarą. Lepina maždaug 28-30 laipsnių šiluma. Kaip sakoma, visi privalumai vienoje vietoje.
Žinoma, tikslas buvo ne tik pamatyti piramides, bet ir radikaliai pakeisti aplinką, atitrūkti nuo darbų. Kaip sakoma, per maksimaliai trumpą laiką patirti daug įspūdžių ir „persikrauti“ būsimiems darbams. Todėl poilsis su paketu „viskas įskaičiuota“ iš karto buvo atmestas.
Operatyviai internete peržvelgus Lietuvoje veikiančių kelionių agentūrų pažintinių kelionių pasiūlymus pats įspūdingiausias pasirodė „Novaturo“ organizuojamas turas „Kruizas Nilu ir dvi sostinės“.
Šiek tiek pasiskaičius buvusių keliautojų įspūdžius, kelionės užsakymo formalumai buvo sutvarkyti labai operatyviai nuotoliniu būdu, ir jau kitą dieną gavau visus reikiamus dokumentus bei informaciją. Liko palaukti dar porą savaičių, kad nuotykis prasidėtų. Iš anksto galiu pasakyti, kad pasirinkimas su kaupu pateisino lūkesčius.
Tai aštuonių dienų kelionė, kurios metu du kartus išilgai teko apkeliauti visą Egiptą nuo Aleksandrijos prie Viduržemio jūros iki Asuano ir Nasero ežero pietuose, šalia sienos su Sudanu. Liko laiko ir pasinerti į Raudonosios jūros bangas.
Patogus skrydis
Pimasis kelionės privalumas buvo tas, kad tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Hurgadą nebuvo labai ankstyvas. Į oro uostą buvo galima atvykti apie 7.30 val. Pakilus apie 10 val. reikia nusiteikti beveik 5 valandas trunkančiam skrydžiui.
Iš anksto žinojau, kad „Heston Airlines“ užsakomųjų skrydžių kompanijos lėktuve maistas ir gėrimai kainuoja papildomai. Tiesa, kainos lėktuve ne didesnės nei restoranuose Lietuvoje. Karštas patiekalas su gėrimu - apie 13 eurų.
Aišku, pasirinkimas ribotas, bet užtat pietūs 10 tūkstančių metrų aukštyje. Tiesa, dauguma pilnutėlio 180 vietų „Airbus“ lėktuvo keleivių skrydžio metu mėgavosi dar namuose suteptais sumuštiniais ir Vilniaus oro uosto „Duty free“ prekybos vietose įsigytais gėrimais.
Hurgada pasitiko 27 laipsnių malonia šilumas, o „Novaturo“ atstovai ir jų partneriai Egipte išskėstomis rankomis laukė naujų turistų ir jų piniginių.
Beje, pinigines su grynaisiais Egipte reikia laikyti visada šalia savęs. Ir ne dėl to, kad jus kažkas taikysis apvogti (musulmoniškame krašte vagystė yra didelė nuodėmė), o todėl, kad jų turinį visais įmantriausiais būdais stengsis išvilioti visi sutiktieji.
Tiek prekybininkai, tiek aptarnaujantis personalas, tiek vaikai ar vargetos gatvėje ar tiesiog malonūs ir visada paslaugūs egiptiečiai, kurie, pavyzdžiui, už simbolinį vieno euro (nors geriau 50 Egipto svarų, kas pagal kursą yra beveik tas pats) simbolinį mokestį su jumis ar jus nufotografuos.
Jau Hurgados oro uoste prie tualeto stovintis vaikinukas maloniai šypsojosi ir tiesė ranką. Tiesa, oro uosto tualete popieriaus yra, todėl arbatpinigių šioje vietoje galima ir išvengti, tačiau vėlesnės istorijos parodė, kad gamtiniai reikalai Egipte kainuoja.
Aišku, arbatpinigiai nieko nestebina, visi su tuo susiduria lankydamiesi arabų valstybėse.
Hurgados oro uoste kiekvienas atvykstantis savo pase turi įsiklijuoti Egipto vizą. Tai lieka gražiu prisiminimu pase apie buvusią kelionę, o kainuoja tik varganus 25 eurus. Šiuo formalumu, kaip ir imigracijos kortelės užpildymu, padeda pasirūpinti „Novaturo“ atstovai.
Toliau prie oro uosto jau susirenka visa kruizo Nilu grupė. Dvi dešimtis nuotykiui nusiteikusių poilsiautojų sveikina „Novaturo“ gidas Vytautas.
Visą artimiausią savaitę jis ne tik pasakos, kiek žmonų faraonui Ramziui II pagimdė daugiau nei 100 vaikų, bet ir kokių vaistų geriau įsigyti, kad didelių bėdų nesukeltų pasikeitęs maistas.
Iš Vytauto sužinojome, kokios datulės iš keliolikos jų rūšių yra skaniausios ir vertos įsigyti lauktuvėms, taip pat kuo skiriasi pigus ir tikras papirusas.
Pirmieji siurprizai
Kelionė komfortišku autobusu nuo oro uosto iki prie pat jūros įsikūrusio viešbučio „Pharaon Azur resort“ truko tik 20 minučių. Jame laukė du siurprizai. Pirmiausia - tai supaprastinta ir greita registracijos procedūra, o antra, - tai vietoj pagal kelionės paketą numatytos įprastos vakarienės apyrankė su „viskas įskaičiuota“.
„Kartais tokie malonūs siurprizai laukia “Novaturo„ keliautojų“, - visus nudžiugino mūsų kelionės vadovas Vytautas Linauskas.
Tai reiškia, kad viešbutyje gėrimai, kurių kainos panašios kaip mūsų baruose, papildomai nekainuos (išskyrus vakarietišką alkoholį).
Dar iš karto tiek oro uoste, tiek viešbutyje į akis krenta apsauga. Visur gausu ginkluotos policijos, o prie įėjimų metalo detektoriai ir rentgeno aparatai. Saugumas aukšto lygio.
Viešbučio teritorija didžiulė, nuo pagrindinio pastato iki jūros vežioja elektriniai golfo automobiliai. Dar iki sutemstant pavyksta įmerkti kojas į sūrų Raudonosios jūros vandenį, tačiau tiltelis iki maudynėms skirtos vietos jau užtvertas.
Po vakarienės, kur maisto pasirinkimas tikrai labai įvairus, net ir su jūros gėrybėmis, ilgai vakaroti netenka. Jau 2 val. nakties laukia išvyka link Kairo ir Gizos piramidžių.
Prie mūsų prisijungia ir „Novaturo“ partnerių Egipte atstovas gidas Hasanas. Jis kartu su mumis keliaus per visą šalį. Kelionei naktį taikomi aukšti saugumo reikalavimai. Prie išvažiavimo iš Hurgados susirenka visos turistinės grupės, ir policijos konvojaus lydimi autobusai vyksta lik Egipto sostinės.
Jau auštant artėjant prie Kairo akivaizdžiai matyti, kad šalis sparčiai vystosi. Tiesiamos naujos autostrados, statomi viadukai. O šalia senojo Kairo auga dar dvi sostinė. Tai naujasis Kairas ir nauja administracinė sostinė, kur vienoje vietoje bus sutelktos visos centrinės valdžios institucijos.
Mūsų kelionės vadovas Vytautas atkreipia dėmesį, kad pastaruosius keletą metų į Egiptą plūsta milijardinės investicijos, pirmiausia iš turtingų Persijos įlankos regiono arabų valstybių bei Kinijos.
Šalies bendrasis vidaus produktas per keletą metų išaugo apie 50 procentų ir šalis, kurioje yra apie 110 milijonų gyventojų, jau patenka į turtingiausių pasaulio valstybių šimtuką.
Piramidžių didybė
Važiuojant per patį Kairą stebina daugiaaukštė architektūra su pastatų viršuje styrančiais armatūros strypais. Derlingos žemės Egipte trūksta, ji labai brangi.
Per 80 procentų šalies gyventojų susitelkę siauroje Nilo upės deltoje. Todėl dažnai statomi daugiaaukščiai namai, kuriuose skirtinguose aukštuose gyvena tos pačios šeimos skirtingos kartos, o susikūrus naujai šeimai statomas dar vienas aukštas.
Pasak gido, kuriam kelerius metus teko gyventi Egipte ir daug bendrauti su vietiniais, tokiuose daugiabučiuose stebina tai, kad vienas iš viršutinių aukštų būna skirtas gyvuliams laikyti.
Ir štai tas momentas, kaip besiklausant gido istorijų apie paprastų egiptiečių gyvenimą, per miglą ir smogą tarp šių Kairo daugiabučių tolumoje iškyla Cheopso piramidės siluetas. Nors realiai net sunku pasakyti, kuri tai piramidė.
Mat realybėje didesnį įspūdį daro kita - Chefreno piramidė, kurios viršūnę dar puošia originali kalkakmenio apdaila. Nes juk visi žino, kad apie 2 500 metų prieš Kristų statytų Gizos piramidžių sienos buvo lygios, o ne laiptuotos kaip dabar.
Beje, Chefreno piramidė, nors iš tikro buvo pastatyta 2,5 metro žemesnė nei Cheopso, vizualiai atrodo aukštesnė. Taip yra dėl to, kad ji stovi ant pagrindo, kuris yra 10 metrų aukščiau tos vietos, kur pastatyta žinomiausia pasaulio piramidė.
Gizos piramidžių slėnyje yra trys pagrindiniai traukos taškai. Pirmiausia tai pati Cheopso piramidė, prie kurios susirenka daugiausia turistų.
Tačiau Vytautas mums patarė nesibrauti į jos vidų norint išvysti faraono kapavietę.
Iki jos veda ilgas ir siauras koridorius, o oro trūkumas, karštis ir drėgmė tą kelionę beveik keturiomis gali paversti ne kiekvienam įveikiamu išbandymu.
Daug paprastesnis būdas (beje, papildomai nekainuojantis) yra nusileisti į faraono motinos kapavietę šalia esančioje gana nedidelėje piramidėje.
Daug paprastesnis būdas (beje, papildomai nekainuojantis) yra nusileisti į faraono motinos kapavietę šalia esančioje gana nedidelėje piramidėje.
Reikia pasakyti, kad net šią kelis kartus trumpesnę kelionę įveikė ne visi mūsų grupės nariai. Tiesa, drąsiausiems pralietas prakaitas atsipirko emocijų gausa ir išskirtinėmis nuotraukomis. O pagrindinis pliusas, kad nereikėjo laukti ilgoje eilėje kaip prie Cheopso piramidės ir liko daugiau laiko pasivaikščioti po patį slėnį.
Aišku, dar du pagrindiniai darbai, kuriuos reikia atlikti būnant šalia piramidžių, tai pasidaryti asmenukes piramidžių fone iš panoraminės aikštelės bei nusifotografuoti šalia žymiojo sfinkso. Atstumai slėnyje tikrai nemaži, todėl laiką labai padeda taupyti tai, kad visur veža „Novaturo“ partnerių autobusas.
Na, ir du dalykai, kurių prie piramidžių reikėtų vengti. Pirma, susigundyti nemokamu pasėdėjimu ant kupranugario, nes nulipti nuo jo gali kainuoti keliasdešimt eurų. Antra, brangiai neprisipirkti pigių Kinijoje gamintų suvenyrų, už kuriuos prašoma kaina gali būti dešimteriopai didesnė, nei iš tikro jie yra verti.
Tūkstantmečių istorija
Maždaug 2,5 valandos piramidžių slėnyje taip ir neleido atsakyti į klausimą, ar tikrai tai ne ateivių darbas. Tačiau akivaizdu, kad prieš pastatydami didingiausias piramides senovės egiptiečiai ilgai praktikavosi, nes Egipte aptikta daugiau kaip 100 piramidžių.
Prieš pastatydami didingiausias piramides senovės egiptiečiai ilgai praktikavosi, nes Egipte aptikta daugiau kaip 100 piramidžių.
Kita istorija yra pačiose piramidėse buvusių faraonų kapavietės ir jų likimas. Dauguma jų buvo išplėštos dar gilioje senovėje. Vėliau iš to jau pelnėsi kolonistai ir nesąžiningi archeologai. Vertybes, kurias Egiptui pavyko išsaugoti, galima pamatyti Nacionaliniame Kairo muziejuje.
Susipažinti su visa muziejaus ekspozicija vargu ar pakaktų visos dienos. Be to, reikia susitaikyti, kad lankytojų muziejuje daugiau nei per JAMAM akcijas Lietuvoje, o prie žymiausių eksponatų teks stumdytis su gausiais turistų būriais, ypač iš Azijos.
Tačiau mūsų kelionės vadovas mums per dvi valandas parodė dėmesio vertus muziejaus užkaborius bei padėjo išsiaiškinti, kaip buvo saugomi mumifikuojamų faraono pagrindiniai organai. Krokodilai senovės Egipte buvo taip pat prilyginami dievams, jiems net buvo statomos šventyklos.
Antroji kelionės diena baigėsi didžiausiame Kairo turguje, kur po visos dienos kelionės pavargę gavome naudingą gido patarimą patogiai įsitaisyti kavinėje gurkšnojant kinrožių arbatą, o turgaus prekeiviai patys eidami pro šalį siūlė savo prekes.
Galėjai rinktis ir, žinoma, jei dar turėjai jėgų, derėtis. Tiesa, streso sukėlė prisistatęs batų valytojas, kuris už 1 eurą (prašė penkių) sutiko nuvalyti nuo batų piramidžių dulkes. Numovęs batus paslaugusis egiptietis šypsodamasi dingo.
Po kažkiek minučių laukimo apėmė keistas jausmas, kad iki autobuso gali tekti eiti basomis. Situacija išsisprendė dar po kokių 10 minučių, kai švarūs batai sėkmingai sugrįžo pas šeimininką. Už tokį džiaugsmą nebuvo gaila ir 2 eurų.
Po nakvynės viešbutyje Kaire trečiąją kelionės dieną vykstame į Aleksandriją. Nustebina gikluotas saugumietis, kartu važiuojantis mūsų autobuse.
(Bus daugiau)
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą