Petro Gražulio dukra Marija – apie verslą supurčiusį skandalą ir santykį su tėčiu: „Dėl jo kartais gėda“

Laidoje „Pasikalbėkim“ žurnalistė Renata Šakalytė kalbina papuošalų kūrėją, prekės ženklo „Mari Made“ kūrėją Mariją Gražulytę-Šalaševičienę. Kovo mėnesį moters verslą supurtė skandalas – moters kurtuose sidabriniuose žieduose ne tik nebuvo sidabro, bet ir aptikta kenksmingų medžiagų, uždraustų Europos Sąjungoje.

Tačiau dabar praėjus kuriam laikui Marija teigia, kad negerumus išgyveno.

„Buvo čia toks prastesnis momentas gyvenime, bet ir jį išgyvenau, vėl šiandien aš išsišiepus iki ausų ir man viskas gerai“, – šypsosi Marija.

„Nori įkąsti mano tėčiui, todėl tai padaro per mane“

Skandalo metu internete netrūko ir skundų dėl Marijos teikiamų prekių. Vartotojai tikino, kad papuošalai pagaminti iš prastų medžiagų ir yra prastos kokybės, nes nepraėjus nė mėnesiui, parduotuvėje pirktų auskarų spalva nubluko, o užsegimas ėmė klibėti.

Taip pat kai kurie pirkėjai pastebėjo, kad „Mari Made“ socialiniuose tinkluose jų komentarai apie tai, jog žiedai esą yra itin panašūs į aptinkamus Kinijos parduotuvėse, greitai buvo pašalinti, o anksčiau pati Marija apie žieduose aptiktas kenksmingas medžiagas neatviravo.

Kaip buvo iš tikrųjų?

„Žmonės norėjo parodyti, kad mano papuošaluose neva yra kenksmingų medžiagų, bet to tikrai nėra.

Aš pati padariau tyrimus ir nei vienas iš jų neparodė, kad mano pardavinėjamuose papuošaluose yra kenksmingų medžiagų. Ką jie ištyrė – aš nežinau.

Pasirodė tokia neteisinga informacija vien dėl to, kad jie padarė labai šmeižikišką, išpūstą burbulą ir ištyrė tik 1 procentą mano pardavinėjamų aksesuarų.

Ne paslaptis, kad aš didžiąją dalį savo gaminamų papuošalų gaminu pati, Lietuvoje.

Taip, mano pirkėjų ratas yra didelis ir kai kuriuos produktus aš atsivežu iš užsienio tiekėjų, nes tokių aksesuarų Lietuvoje nėra galimybės pagaminti.

Mes juos atsivežame ir siūlome savo klientėms – bet tai tik 1 procentas mūsų parduodamų aksesuarų ir jie tikrai visi yra sertifikuoti, saugūs ir legaliai atkeliavę į Lietuvą“, – tikina pašnekovė.

Moteris atvira – skandalo metu netrūko ir įžeidžiančių žinučių, komentarų iš žmonių, kurie norėjo „įgelti“.

„Su manim labai negražiai bandė susisiekti ir man tą dieną, pamenu, žurnalistai skambino 5 kartus iš skirtingų numerių, nors aš pirmą kartą gražiai pasakiau, kad negaliu su jais bendrauti.

Su „Stiliaus“ žurnalu turėjau susitarimą, kad niekam negaliu duoti interviu tol, kol nepasirodys mūsų publikacija. Jie nesuprato mano prašymo ir dar 4 kartus skambino iš skirtingų numerių ir tikrai negražiai reikalavo mano atsakymo.

Aš tiesiog jiems sakiau, kad man el. paštu atsiųstų klausimus, į kuriuos atsakysiu tada, kada galėsiu“, – pasakoja M. Šalaševičienė.

Vis dėlto Marija sako išmokusi pamoką – ne visais partneriais ir tiekėjais reikia pasitikėti, o visą produkciją reikėtų kruopščiai tikrinti.

„Man šita pamoka leido suprasti, kad ne visais tiekėjais galiu pasitikėti.

Bet kas liečia nikelį, kuris buvo neva rastas žiede, tai nikelio tam tikros dozės gali būti papuošaluose ir tai yra normalu, nes ši medžiaga suteikia kietėjimo savybių aksesuarui.

Tam tikros leistinos dozės gali būti. Tačiau kitais atvejais aksesuarai net neturėtų patekti į Lietuvą – jų neįleidimą į šalį turėtų užtikrinti muitinė.

Jei aš daugumą akmenukų nusiperku ne Lietuvoje ir tik tada ištiria, kad ten yra nikelio, tai kodėl už tai turėčiau atsakyti aš? Kodėl ne tie, kurie įveža, ar muitinė, kuri turi dirbti savo darbą ir žiūrėti, ar gali ta siunta pereiti, ar ne.

Nesupranu, kodėl aš viena už tai turiu atsakyti.

Tikrai po to skandalo buvo prisistatę vartotojų teisių gynėjai ir su aparatais ieškojo nikelio. Kodėl jie nenueina pas tuos tiekėjus?“ – piktinasi ji.

Paklausta, kodėl vien į ją buvo nukreiptas visas neigiamas dėmesys, Marija nedvejoja: „Manau, kad į tai susideda labai daug dalykų. Tiesiog kažkam erzina, kad man sekasi, kitas dalykas – pavardė čia man sutrukdė. Dažnai nori įkąsti mano tėčiui, todėl tai padaro per mane.“

„100 procentų galvoju, kad nebūtų jokio tyrimo, jokio straipsnio, jei nebūčiau Gražulytė. Šioje situacijoje supratau, kad Lietuvoje be galo daug pavydžių moterų.

Su tuo anksčiau aš visai nebuvau susidūrusi. Labai gerai pasakė viena garsi Lietuvos moteris: „Visos moterys džiaugiasi su tavimi tol, kol tau sekasi.

Nors truputį suklupk – visos ateis tave gulinčią paspardyti.“ Iš tikrųjų taip ir jaučiausi.

Didžioji dalis net nebuvo mano klientės – jos tiesiog atėjo pasidžiaugti, kad taip atsitiko. Buvo labai sunku visa tai ištverti“, – neslepia M. Šalaševičienė.

Ganėtinai skirtingi

Vis dėlto net ir didelis skandalas moters nesuklupdė. Ji tikina, kad net ir tuo metu nesinorėjo visko mesti, nes kūryba jai tiesiog buvo per svarbi ir buvo vienas iš tų dalykų, kuris suteikė laimės.

Pati Marija niekada neakcentuodavo, kad yra Petro Gražulio dukra, o sakė norinti savo vardą užsitarnauti pati:

„Niekada neakcentavau, kad esu Gražulytė – toks ir buvo mano tikslas visą laiką. Mes neturime savo darbuose nieko bendro ir nežinau, kodėl mes turėtume būti siejami, jei mano visai kitoks kelias, būdas ir elgesys.

Faktas, kad labai daug žmonių net iki dabar nežinojo, kas mano tėvas.

Labai daug žmonių mane žino kaip aksesuarų kūrėją, kaip Mariją ir dėl to man labai gera. Gera, kad žmonės mėgsta mane už tai, kas aš iš tiesų esu ir kokius aksesuarus kuriu.

Čia man labai didelė garbė. Niekada nebuvo mano tikslas, kad mano prekes pirktų tik dėl mano tėvo pavardės.“

Vis dėlto nors ir teigia gan artimai bendraujanti su tėčiu, ji sako, kad jie abu – visiškai skirtingi. „Visi mes esame skirtingi ir kiekvienas turime savo nuomonę, įsitikinimus, savo elgesio, bendravimo išraišką. Jis yra toks, koks yra.

Kai anksčiau aš buvau jaunesnė, tai tikrai mane labai jautriai liesdavo jo pasisakymai, būdavo net gėda.

Dabar man visiškai vienodai, nes žinau, kad jis yra toks ir mes jo nepakeisime. Tegul jis elgiasi taip, kaip jam atrodo.

Nebijau pasakyti mano nuomonės, et jis toks žmogus, kuris dažnai neklauso ir pasielgia taip, kaip jam atrodo ir neklauso patarimų“, – atskleidžia papuošalų kūrėja.

Pati Marija prisimena ir vaikystės epizodus, kada teko net ir paraudonuoti nuo tėvo elgesio viešumoje. „Būdavo nemalonu, kai jis rėkdavo tam Seime. Niekada nesuprasdavau... Negalima kažkaip ramiai ir gražiai pasakyti be skandalo ir draskymosi.

Man labai nepatikdavo jo toks elgesys, nes manau, kad tai labai nekultūringa ir visa tai galima kažkaip gražiau padaryti.

Tačiau jis yra karšto būdo žmogus, ir, matyt, kitaip nemoka. Vaikystėje, pamenu, jis dažnai ir bado akcijų Seime laikydavosi, nevalgydavo mėnesiais.

Mums vaikams buvo skaudu, nes manėme, kad jis ten mirs nuo bado“, – atvirauja moteris.

Pats Petras Gražulis – 4 vaikų – 2 mergaičių ir 2 berniukų tėvas. Marija passakoja, kad tėtis namuose būdavo taip retai, kad jį būtų galima pavadinti tiesiog svečiu.

Su viskuo tvarkėsi mama, kuri niekada neparodydavo, kad yra sunku. „Mus tiek su mama, tiek su tėčiu sieja artimas ryšys, esame artimi visi, nors ir tėvai išsiskyrę“, – sako ji.

Dirbo ir ligoninėje

Tikriausiai mažai kas žino, tačiau papuošalų kūrėja anksčiau visai nemanė, kad galėtų išgyventi iš kūrybos. Todėl jai teko rinktis specialybę, apie kurią jai papasakojo mama – akušeriją.

„Visiškai nedvejojau ir apsidžiaugiau, kad yra rimtų specialybių, kurios man patinka. Labai norėjau dirbti būtent gimdykloje, todėl įsidarbinau rajone, nes didmiesčiuose reikia praktikos.

Ten galėjau dirbti ir prie, po gimdymų. Labai džiaugiausi, kad man tai patiko“, – šypteli ji.

Nors ir anksčiau pati Marija yra priėmusi ir pirmą kartą dienos šviesą išvystančius vaikelius, ji jau seniai nedirba ligoninėje.

„Tikrai daug dalykų prisiminčiau, bet seniai tai dariau, todėl vienai būtų nedrąsu, man tikrai reikėtų pagalbos.

Šiandien nesu akušerė.

Kai išėjau dekretinių atostogų, supratau, kad man buvo per lengva tiesiog auginti vaiką. Esu veikli ir man nepatinka, kai lieka per daug laisvo laiko.

Tada aš labiau išvysčiau savo aksesuarų brand‘ą ir nusprendžiau atidaryti savo pirmąją parduotuvę. Tada supratau, kad nespėsiu dirbti ir akušere, ir važinėti į budėjimus.

Anksčiau maniau, kad iš aksesuarų gamybos pragyventi neįmanoma, bet, pasirodo, tikrai įmanoma. Finansiškai net gali būti labiau stabilesnis, negu dirbant ligoninėje“, – tikina pašnekovė.

Nors ir kiek liūdnas faktas, tačiau iš savo pačios verslo moteris uždirba žymiai daugiau, nei dirbdama ligoninėje. Ji tikina, kad per mėnesį gali į rankas uždirbti apie 10-20 tūkstančių eurų.

„Kūryba tikrai gali atnešti gerą uždarbį – aišku, yra ir tuo netikinčių žmonių, kurie sako, kad čia vyro ar tėvo uždarbis“, – dalijasi ji.

Dirbdama ligoninėje moteris tikina susidūrusi ir su mobingu.

Nors ir dėl kitų gydytojų elgesio ji rašė skundus, vis dėlto nieko pakeisti nepavyko. Interviu ji papasakojo, kad skyriaus vedėja ne vien tik su ja elgėsi negražiai:

„Pirmiausia atėjau su spindinčiomis akimis, džiaugiausi, kaip man pasisekė dirbti rajone, kur galėsiu priimti naujagimius, padėti moterims prieš gimdymą ir po jo.

Buvau be galo laiminga. Susidūriau su labai aršia, karinga skyriaus vedėja, kuri buvo labai nepatenkinta, kad atėjo dirbti studentė, kuri nori dirbti, kažką keisti ir įnešti naujų žinių.

Paskui padirbus supratau, kad taip elgiasi ne tik su manimi, bet ir su pacientėmis. Negalvojau, kad taip gali būti 21-me amžiuje.“

„Aš esu save gerbiantis žmogus ir kai matau, kad nieko blogo nepadariau, tai suprantu, kad manęs jie neturi teisės žeminti. Norėjau jai parodyti, kad galbūt ji turėtų iš manęs imti pavyzdį, o ne aš iš jos.

Aš tiesiog labai nesutikau su ta situacija, kuri buvo. Rašiau raštus ir sakiau, kad niekada nepasiduosiu ir kad niekas manęs nežemins.

Man labiausiai buvo gaila jautrių pacienčių. Tačiau ligoninės vedėjas man sakė žinantis situaciją, bet nieko dėl to negalintis padaryti.

Supratau, kad yra dalykų gyvenime, kurių negaliu pakeisti. Ten taip viskas įsisenėję, kad nieko negaliu pakeisti“, – sako ji.

Gavo pamoką

Marija atskleidžia, kad su savo vyru jie jau pažįstami nuo jaunystės, o santuokoje kartu jau 6-erius metus. Nors ir jos vyras jai buvo pirmoji meilė, ji tikino, kad kurį laiką jie buvo išsiskyrę ir tik po kurio laiko sukūrė gyvenimą kartu.

„Supratome, kad nuo pat paauglystės nebūsime visą gyvenimą kartu ir pasukome skirtingais keliais. 5-erius metus buvome atskirai, buvome sukūrę atskirus gyvenimus, bet visus tuos metus nenustojau apie jį galvoti.

Kai pasibaigė anie santykiai ir kai mes vėl atsitiktinai susitikome ir apsikabinome, pasakiau, kad niekada manęs nepaleistų. Supratau, kad tai toks stiprus ir tikras ryšys yra. Ilgai netruko, kol mes susituokėme ir susilaukėme vaikų. Santuokoje bus 6 metai“, – šypteli moteris.

O ko gi išmokė neseniai patirta pamoka?

„Pripažinti, kad klysti yra normalu. Jei neklysi – netobulėsi. Nebandau išlikti kažkokia teisuolė ir išsisukti sakydama, kad nepadariau jokių klaidų.

Klaidų padarome kiekvieną dieną – svarbu jų nepalikti spręstis pačioms. Kitas dalykas – supratau, kad reikia kuo mažiau rodyti savo gerą gyvenimą, nes Lietuvoje labai daug pavydžių žmonių“, – sako pašnekovė.

Visą interviu su Marija Šalaševičiene žiūrėkite vaizdo įraše