Poilsiostogos: europiečiai kelionėse vis mažiau ieško nuotykių, daugiau – psichologinio poilsio

Poreikis ramybės atostogoms auga ir Lietuvoje

„Žiniasklaidoje išpopuliarėjo terminas, apibūdinantis tokias atostogas „calmcations“ (poilsiostogos). Tokiu atostogų esmė – mažiau dirgiklių, daugiau miego, daugiau buvimo gamtoje ir mažiau spūsčių. 

Šią tendenciją stebime ir Lietuvoje: mūsų duomenimis, brangesnius, ramesnius viešbučius renkasi vis daugiau žmonių. 

Pavyzdžiui, 2019 m. viešbučius tik suaugusiems, viešbučius, kurie yra toliau nuo energingų miestų centrų, viešbučius mažesnėse, ne tokiose populiariose salose, rinkosi 47 % mūsų keliautojų, o pernai – net 58 %. 

Tai yra vienuolikos procentinių punktų pokytis, eleminuojant infliacijos įtaką, todėl atspindintis realų perėjimą prie ramybės kaip sąmoningo kriterijaus,“– situaciją komentuoja Brigita Kučinskaitė, kelionių agentūros „Kelionių akademija“ ekspertė. 

Pasak jos, aiškiai pastebimas nuoseklus poslinkis iš labiausiai apkrautų kurortų į ramesnius regionus bei į metų laikus, kai vietoje nėra tiek žmonių: „Pavyzdžiui, Turkijoje populiaresni tampa atokesni pakrantės ruožai, Graikijoje – salos su butikinio tipo apgyvendinimu, Ispanijoje – gamtos apsuptos Andalūzijos ar Kosta Bravos vietovės, Egipte – ramesni Marsa Alamo kurortas. 

Tai nėra trumpalaikė mada – tai lūkesčio „grįžti nepervargus“ normalizavimas“. 

B. Kučinskaitė prognozuoja, kad šis pokytis kelionių tendencijose neilgai trukus ims formuoti ir pasiūlą: artimiausiais metais viešbučiai ir kurortai dažniau įves aiškias tylos zonas, plės suaugusiesiems skirtas erdves, o sudarant kelionių maršrutus daugės „laisvų dienų“ be privalomų programų. 

„Iš klientų jau dabar sulaukiame daug užklausų ramybei atostogose, tad intensyviai kalbamės su partneriais užsienyje ir ieškome geriausių variantų tam, kad keliautojai galėtų pailsėti nuo įtempto gyvenimo ritmo ir kasdienio streso,“ – pasakoja „Kelionių akademija“ ekspertė. 

Atostogos turi psichoterapinį efektą, bet reikia laikytis vienos taisyklės
Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, tokią tendenciją pastaraisiais metais formuoja perdegimas, skaitmeninis triukšmas ir nuolatinis skubėjimas.
„Gyvename informacinio pertekliaus režime, kuriame smegenys dirba, streso kiekis auga. 

Todėl vis dažniau ieškoma ne įspūdžių maratono, o atostogų, kurios riboja dirgiklius ir grąžina miegą, tylą ir ritmą. Kelionės apskritai turi psichoterapinį efektą, nes išlipame iš rutinos, kitaip patiriame save ir santykius, grįžę į gyvenimą pažvelgiame iš naujo. 

Dėl to neretai būtent po kelionių priimami sprendimai, kuriems kasdienybėje pritrūksta energijos,“ – sako psichologė. 

Vis dėlto, pasak jos, nesvarbu, kaip ramiai suplanuotos atostogos, jos savaime problemų neišsprendžia: „Kelionė gali tapti pabėgimu nuo savęs, jei naudojame ją tam, kad nieko nekeistume.

Poilsio poveikis dažniausiai laikosi iki kelių mėnesių, tačiau tik tuo atveju, jei grįžę, kol jaučiamės pailsėję ir atsipalaidavę, sąmoningai įtvirtiname bent vieną ar du praktinius sprendimus, padėsiančius šioje būsenoje išbūti ilgoje perspektyvoje. 

Pavyzdžiui, nusistatome sekmadienius be darbo, ribojame telefoną vakarais, susitvarkome miego režimą. Jei to nepadarome per pirmąsias dvi savaites po atostogų, atostogų jausena ištirpsta ir grįžtame į seną inerciją“.

Psichologė rekomenduoja dar kelionėje suplanuoti grįžimo ritualą: skirti valandą refleksijai, užrašyti du konkrečius įpročius, kuriuos parsivešime namo, ir jų laikytis.