Protingesni už mus? Kai kurių gyvūnų intelektas stebina

Be to, net rūšys, turinčios nedideles smegenis, gali demonstruoti stebėtiną nuovokumą.

Protingiausieji sausumoje

Šimpanzės – artimiausios žmogui genetiškai – laikomos vienais protingiausių gyvūnų. Jos moka naudotis įrankiais: pavyzdžiui, skaldyti riešutus akmenimis, išgauti vabzdžius ar lipti medžiais ieškodamos maisto.

Šios rūšies gyvūnai turi sudėtingą bendravimo sistemą: laukinėje gamtoje naudoja šūksnius, gestus ir mimiką. Nelaisvėje jos geba perprasti žmonių gestų kalbą ir bendrauti su mokslininkais. Įdomu, kad šios beždžionės gali atpažinti save veidrodyje ir vaizdo įrašuose, tuo tarpu žmogaus vaikai tai daro tik 3–4 metų amžiaus.

Drambliai – tai gyvūnai, pasižymintys įspūdinga atmintimi ir gebėjimu ilgam įsiminti įvykius. Pavyzdžiui, afrikiniai drambliai sugeba atskirti žmonių grupes pagal aprangą, kvapą ir balsą, keisdami savo elgesį priklausomai nuo to, kokį pavojų kelia žmonės.

Žiurkės – labai nuovokūs ir dažnai neįvertinami gyvūnai. Jos turi puikią erdvinę atmintį – eksperimentuose lengvai randa išeitį iš labirintų, moka atskirti skaičius ir atpažinti konkrečius žmones. Jų ūsai jautrūs, lyg pirštų galiukai, o klausa suvokia garsus, neprieinamus žmogui.

Jūrų ir roplių protai

Delfino smegenų santykis su kūnu (encefalizacijos koeficientas) nusileidžia tik žmogaus smegenims ir lenkia primatų.

Šie gyvūnai išsiskiria aukštu intelektu, išradingumu medžiojant ir reta geba bendradarbiauti su žmonėmis. Pavyzdžiui, užfiksuoti daugybiniai atvejai, kai delfinai padėdavo žvejams varyti žuvį į tinklus.

Banginiai demonstruoja išskirtinį intelektą ir bendrauja įvairiais garsais. Bedančiai banginiai, tokie kaip kuprotieji banginiai ir finvalai, naudoja žemo dažnio signalus, o dantytieji – pavyzdžiui, orkos ir kašalotai – geba naudoti echolokaciją. Įdomu, kad skirtinguose regionuose banginiams susiformuoja savo dialektai, ir jie moka perimti naujas „dainas“ iš savo giminaičių.

Komodo varanas – didžiausias driežas planetoje: jo ilgis siekia iki 3 metrų, o svoris – apie 160 kg. Ši rūšis laikoma protingiausia tarp roplių. Laukinėje gamtoje Komodo varanai medžiojant demonstruoja stulbinantį miklumą, o nelaisvėje geba atpažinti savo vardus ir skirti prižiūrėtojus.

Aštuonkojai turi unikalią nervų sistemą: jie turi devynis smegenis – vieną didelį centrinį ir po vieną kiekviename čiuptuve. Be to, jų smegenų masės ir kūno santykis yra didžiausias tarp visų bestuburių. Tokia struktūra leidžia šiems gyvūnams, atstovaujantiems daugiau nei 300 rūšių, puikiai orientuotis aplinkoje, ieškoti maisto ir slėptis nuo plėšrūnų. Laboratorijos sąlygomis aštuonkojai rodo gebėjimą spręsti užduotis, pavyzdžiui, pereiti sudėtingus labirintus.

Paukščių ir vabzdžių išmintis

Afrikinė pilkoji papūga laikoma nuovokiausiu paukščiu pasaulyje ir yra žinoma dėl savo stulbinančio talento mėgdžioti. Pažymėtina, kad kognityviniuose testuose ji demonstravo gebėjimus, lyginamus su penkerių metų vaiko lygio, rodydama loginio mąstymo įgūdžius.

Varnos ir kiti varninių šeimos paukščiai – kovai, šarkos, kėkštai – pasižymi stebėtinu intelektu. Pavyzdžiui, varnos numeta riešutus ant kelio ir laukia, kol automobiliai juos sutraiškys, kad galėtų saugiai pasiekti branduolį. Nepaisant santykinai mažų smegenų, jų neuronai užtikrina skaičiavimo gebėjimus, palyginamus su gorilų.

Bitės – priskaičiuojama daugiau nei 25000 rūšių, kurių kiekviena prisitaikiusi prie savo aplinkos, tačiau visas jas vienija išskirtinis intelektas, todėl jos turbūt yra nuovokiausi vabzdžiai. Tyrimai rodo, kad bitės geba skaičiuoti, stebėti ir mokytis, efektyviai naudodamos savo įgūdžius ir prisitaikymus.