Psichologas patarė, ką daryti, kad Kalėdos teiktų laimę, o ne įtampą: gali padėti ir dosnumas

Dažnas iš mūsų įsitikinę, kad Kalėdos visiems reiškia džiaugsmą, ramybę ir laimę. Kai šių dalykų nepasiekiame, jaučiamės nusivylę.

Anot Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos" psichologo ir Kauno padalinio vadovo, iš tiesų Kalėdos kai kuriems gali atnešti ir vienišumą ar slogią nuotaiką, o kiti šios šventės nesureikšmina visai.

Vis dėlto, didinti laimės jausmą šventiniu laikotarpiu įmanoma, o gera savijauta gali būti susijusi ir su dosnumu kitiems.

Kalėdiniu laikotarpiu laimės temą gvildenantis „Tele2“ ir „Jaunimo linija“ dalijasi patarimais, kaip per Kalėdas atrasti savo asmeninę laimę.

Lemia kelios priežastys

Pasak psichologo, priežastys, dėl kurių žmogus gali jaustis nelaimingas Kalėdų laikotarpiu, gali būti labai įvairios. Kai kurios iš jų gali būti susijusios su šiuo konkrečiu laikotarpiu, o kitos – neturėti su juo stipraus ryšio.

„Tarp pagrindinių priežasčių galima įvardyti vienišumą ir atsiskyrimą nuo kitų. Kai kurie žmonės galbūt neturi ryšio su šeima, draugais ar artimaisiais, o kai kurie negali grįžti namo per šventes, kas skatina sudėtingesnę savijautą.

Taip pat prisideda finansinė įtampa – noras pirkti dovanas ir tai palaikančios visuomenės normos gali būti nesuderinami su esamomis finansinėmis galimybėmis, o tai kelia didesnį stresą“, – sako M. Kriščiūnas.

Jaustis nelaimingam Kalėdų laikotarpiu galima ir dėl įvairių sunkumų šeimoje – neretai žmonės nelaukia Kalėdų dėl to, kad tai yra šeimos šventė, o šeimoje vyraujanti įtampa sukelia papildomų sunkumų.

Taip pat priežastimi gali būti socialinis spaudimas bei lyginimasis su kitais.

„Taip pat verta nepamiršti, kad žiema ir vėstantys orai yra siejami su sezoniniu nuotaikos sutrikimu, kuris gali pasireikšti slogesne nuotaika, depresyvumu, dėl ko gali būti sudėtinga atskirti, ar nemalonūs jausmai yra labiau susiję su Kalėdų laikotarpiu, ar kitu sunkumu.

Nepaisant to, iš kur kyla priežastys, atkreipti dėmesį į slogesnes nuotaikas tikrai reikia. Svarbu suvokti, kad Kalėdos visiems gali reikšti skirtingus dalykus ir kurti tokias šventes, kurios būtų malonios būtent mums patiems, gali būti labai reikšminga“, – teigia psichologas.

Svarbu nusistatyti prioritetus

Neretai kalėdinis laikotarpis yra susijęs su įtampa, skubėjimu, o žmonės sau nustato ne visada realistiškų lūkesčių viską suspėti. M. Kriščiūnas sako, kad lūkesčiai dažnai yra susiję su vertybėmis.

„Vertybiniams klausimams verta paskirti laiko, apie juos pareflektuoti. Geriau, jei turime vieną prioritetą, kurį norime pasiekti šiuo laikotarpiu.

Reikšminga nepamiršti lankstumo – retai viskas vyksta pagal išankstinį planą ir jei būname prie jo žūtbūt prisirišę, stresas gali būti nepakeliamas.

Tad žinojimas, kas mums yra svarbiausia, pareflektavimas, lankstumas, prioritetai ir rėmimasis savo patirtimi gali būti svarbiausi žingsniai keliant lūkesčius sau ir šventėms“, – teigia ekspertas.

Be to, priduria jis, svarbu ir nustatyti sveikas ribas skiriant laiką šeimai, draugams – tai sumažina pervargimo ir pareigos jausmą. Tam svarbiausiu įrankiu tampa komunikacija, kuri gali padėti susiplanuoti savo užimtumą ir energiją.

„Svarbu yra ir mokėti pasakyti „ne“ – jeigu pasiekiame ribą, kai šventės tampa prievole ir pareiga labiau nei gyvenimo papildymu ir džiaugsmu, gali būti itin reikalinga atsisakyti kai kurių dalykų“, – pabrėžia M. Kriščiūnas.

Jaustis geriau gali padėti ir dovanojimas

Jei kalėdiniu laikotarpiu žmogus nesijaučia laimingas, bet nori tokiu jaustis, yra tam tikrų praktikų, kurių galima imtis laimės jausmui didinti.

Psichologo teigimu, pirmas etapas įveikiant sunkumus – jų pripažinimas. Nors natūralu norėti ir galvoti, kad Kalėdos turi būti šventė, kurios metu visi turi būti laimingi, tačiau realybės ignoravimas gali pakišti koją.

„Pasilikdami vieni ir tik savo galvoje, rizikuojame, kad nerimas tik kils ir sudėtingės. Kalbėtis tokioje vietoje svarbu tiek su artimaisiais, tiek su specialistais ar „Jaunimo linijos“ savanoriais, kurie yra pasiekiami visą parą.

Kartu yra itin reikšminga suprasti, kokie yra pagrindiniai streso šaltiniai, ar galiu nuo jų atsitraukti, šioje situacijoje kažką keisti pats. Tai gali padėti sumažinti kylančią įtampą ir palengvinti sunkų laikotarpį“, – sako M. Kriščiūnas.

Jis pataria sau užduoti klausimų, susijusių su dabartine emocine savijauta, slegiančiais jausmais. Tai gali leisti suprasti, ko reikėtų atsisakyti, kad nuotaika pagerėtų.

Taip pat reikšminga paieškoti, ko norime iš Kalėdų – ryšio, laiko su kitu ar su savimi, dovanų ar kažko kito –, ir palengva to siekti.

„Tai gali būti nelengva – galbūt reikės keisti įpročius ir tradicijas, rinktis būti su vienais ar kitais žmonėmis. Visgi, jeigu prioritetą teikiame savo džiaugsmui ir šiuo metu jo nejaučiame, sudėtinga prognozuoti, ar kažkas keisis savaime, jeigu nieko nedarysime.

Jeigu sudėtingi jausmai neapleidžia ir toliau, svarbu to neignoruoti ir imtis tam tikrų veiksmų – gali padėti tiek individualios veiklos, tokios kaip dėkingumo dienoraštis ar fizinis aktyvumas, ir veiklos, susijusios su kitais žmonėmis – bendravimas su artimaisiais ar specialistais“, – pataria psichologas.

Anot jo, didesnę laimę per Kalėdas gali suteikti ir dovanojimo džiaugsmas – moksliniai tyrimai įrodė, kad dovanojimas yra ilgiau pasiliekantis ir užpildantis jausmas nei dovanų gavimas:

„Šis jausmas išsilaiko ilgiau ir palaiko ryšį su kitais žmonėmis, gali būti stipriai susijęs su mūsų vertybėmis ir neretai pakelia mūsų savivertę.

Tad ar tai būtų dovanos artimiems žmonėms, ar tai būtų aukojimas įvairioms paramos organizacijoms, tai gali būti stipriai papildantys veiksmai, susiję ne vien su materialumu, bet ir su mūsų vidiniais įsitikinimais.“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder