1. Atsisakykite kovos su jausmais.
Priimkite nerimą ir stresą, kaip savo gyvenimo dalį, kaip savo ūgį ar akių spalvą ir, vietoje kovos su nerimu ar noro jį užgniaužti, pažvelkite į jį, kaip į kaimyną, kurio negali pakeisti, tadl priimkite jį tokį, koks jis yra.
Pagalvokite, kiek kartų jau esate apmąstę savo jausmus, o ar tai davė kokį apčiuopiamą rezultatą? Priimkite savo jausmus, bet jų neanalizuokite.
2. Aiškiai ir garsiai (galima raštu) įsivardinkite, ką tiksliai galvojate apie tą bauginančią situaciją ir ką konkrečiai jaučiate (gal baimę, pykti, įtampą, nusivylimą, dirglumą…).
Pavyzdžiui, gal „bijau skambinti klientui, nes manau, kad jis nekels ragelio arba pasakys man, kad jo nedomina, dar bijau, kad gali aprėkti…“, tada pasiklauskite savęs, o jei taip nutiks, tai kas tada bus, kas nutiks su manimi, ar mirsiu, o gal kažkas atsitiks su mano sveikata?..
Greičiausia taip nenutiks, o spėlioti – nėra logiška, geriau padaryti ir įsitikinti, kas iš tikro bus.
3. Perkelkite dėmesį nuo pastovaus savęs analizavimo prie veiksmo. Ką galite padaryti dabar, šiuo metu? Jei mažai ką – užsiimkite kita veikla, kuri atitrauks dėmesį nuo nerimo ir įtampą keliančių minčių. Patikėkite, tik pradėjus daryti, nerimas mažės ir taps visai sugyvenamas.
4. Neatidėliokite! Jei turite kažką padaryti, pradėkite daryti nuo sunkiausių ar labiausiai nerimą keliančių veiksmų ar situacijų. Atminkite, kad galvojimas apie nerimą didina nerimą, o darymas jį mažiną.
5. Nesusireikšminkite, nesiekite tobulybės, nes jos nėra.
Atsakykite sau, koks rezultatas yra tiesiog geras, bet nebūtinai tobulas. Jei norite būti tobulu, vadinasi norite būti galingesnis už Dievą (tai metafora, nepykite, kad Dievo vardą miniu be reikalo), atminkite, kad ir Dievas kurdamas pasaulį, sukūrė įvairovę, o įvairovėje nėra tobulumo.
6. Mažiau galvokite apie tai, kas bus ateityje ir koncentruokitės į šią dieną, užduotį ar veiksmus, kurią manote, kad reikia, norisi ar gerai būtų atlikti.
7. Kai nerimas didelis ir niekaip nepavyksta sustabdyti siautėjančių minčių – pasižadėkite sau, kad šią aktualią ir bauginančią temą apsvarstysite vėliau (galite tiksliai pasisakyti kada, pavyzdžiui, rytoj 9 val. ryto apie tai galvosiu 10 min.).
8. Atminkite, kad lyginimas yra blogas patarėjas, kai lyginame save su kitais – dažniausiai pavydime, kai lyginame klientus, kolegas ar vaikus tarpusavyje – dažnai pykstame ar liūdime, kai lyginame save praeityje su dabartimi – galime prarasti pasitikėjimą savimi. Tiesiog imkime ir darykime labiau pasikliaudami savimi, savo jau turima patirtimi ir ją kaupkime.
9. Nemenkinkite ir nekritikuokite savęs – tai nekuria pasitikėjimo ir tikrai mažina produktyvumą. Norint būti sėkmingais reikia patikėti, kad esate verti sėkmės.
Jei užplūdo save menkinančios mintys – drąsiai pasakykite joms STOP ir priminkite sau, koks esate geras, už ką Jus myli ir brangina tėvai, artimi žmonės, draugai.
10. Atsisakykite kaltinimų. Kaltinimai griauna ne tik santykius, bet ir Jūsų pačių atsparumą stresui, mažina kūrybiškumą ir neleidžia prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą. Kartai visai naudinga prisiminti posakį: „šuo loja, o karavanas eina“ ir daryti, tai ką galite daryti, o ko negalite – išmintingai priimti ir mokyti būti su tuo ko negalime pakeisti.
Psichika.eu
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą