Ramiojo vandenyno milžinas be kaulų: padaras, kuris jaučia skonį oda ir įsimena žmogų visam gyvenimui

Gigantas tarp aštuonkojų

Vidutinis suaugusio aštuonkojo svoris siekia 15–50 kilogramų, o čiuptuvų ilgis – 4–5 metrus. Užfiksuotas ir absoliutus rekordas: 272 kilogramų svorio individas su beveik 10 metrų ilgio čiuptuvais. 

Kūnas nusidažęs rausvai rožiniais atspalviais su perlamutriniais atspindžiais ir gyslomis, primenančiomis sudėtingus raštus. Apatinė čiuptuvų dalis šviesi, beveik balta, ir nusėta tūkstančiais siurbtukų.

Patelės turi apie 2240 tokių siurbtukų, patinai – šiek tiek mažiau. Didžiausi siurbtukai siekia 6 centimetrų skersmens ir gali išlaikyti iki 16 kilogramų svorį. Šie organai ne tik užtikrina neįtikėtiną griebties jėgą, bet ir atlieka „jutimo organų“ vaidmenį: kiekvienas siurbtukas jaučia skonį ir kvapą.

Neturėdamas kaulų ir kieto šarvo, aštuonkojis gali suspausti savo kūną iki minimalaus dydžio ir įsiskverbti į plyšius, kuriuose telpa tik jo snapas – vienintelė kieta jo kūno dalis.

Kur gyvena jūrų milžinas

Gigantiškas Ramiojo vandenyno aštuonkojis gyvena šaltuose Ramiojo vandenyno šiaurės vandenyse – nuo Korėjos ir Japonijos krantų iki Aliaskos, Kanados ir šiaurinių JAV valstijų. Jį galima sutikti ir Rusijos jūrose – Japonijos, Ochotsko ir Beringo.

Aštuonkojis mėgsta temperatūrą, neviršijančią +15 °C, ir jaučiasi patogiai net 1500 metrų gylyje. Jis gyvena vienišas, įsirengdamas prieglobstį uolų įtrūkimuose arba po akmenimis. 

Gyvena vidutiniškai 3–5 metus – gana ilgai pagal galvakojų moliuskų standartus. Savo gyvenimo ciklą baigia dauginimusi: patelė iki paskutinės akimirkos saugo kiaušinius, nepalikdama savo slėptuvės, ir miršta netrukus po to, kai išsirita palikuonys.

Kaip medžioja milžiniškas aštuonkojis

Šis jūrų plėšrūnas pasižymi kantrybe ir gudrybe. Jis tykoja aukos – krabų, moliuskų, krevečių ar žuvų – iš pasalos, naudodamas kamufliažą. Akimirksniu šokdamas į priekį, aštuonkojis sugriebia grobį aštuoniomis čiuptuvėmis ir nutempia į urvą.

Norėdamas įveikti šarvą, aštuonkojis naudoja tris metodus:

Fizinė jėga – suplėšo šarvą.

Snapas – perkąsa kietas kūno dalis.

„Cheminis ginklas“ – padaro skylę, suminkštindamas šarvą seilėmis ir įšvirkšdamas toksiną.

Toksiniai fermentai paralyžiuoja auką ir ištirpdo audinius, paverčiant ją lengvu grobiu. Po valgio aštuonkojis sudeda tuščius šarvus prie urvo įėjimo – tai savotiška „šiukšlių krūva“, pagal kurią mokslininkai nustato gyvūno mitybą.

Kamufliažas – išlikimo menas

Gigantiškas aštuonkojis neturi išorinės šarvuotės, bet gamta jį apdovanojo neįtikėtina maskuotės sistema. Po oda slepiasi milijonai chromatophorų – ląstelių su pigmentais. Susitraukdamos ar išsitiesdamos, jos leidžia akimirksniu pakeisti odos spalvą ir net tekstūrą.

Aštuonkojis prisitaiko prie aplinkos taip tiksliai, kad gali „dingti“ ant akmenų ar dumblių fono. Nepaisant to, kad šie gyvūnai neskiria spalvų, jų regėjimas yra ypač jautrus kontrastams ir šviesai, o tai padeda idealiai kopijuoti jūros dugno raštus.

Be spalvos, aštuonkojis moka keisti kūno formą, daro odą nelygią arba lygią, imituodamas koralus, smėlį ar dumblius.

Šaltųjų gelmių intelektas

Gigantiški aštuonkojai teisėtai laikomi vienais iš protingiausių jūrų gyvūnų. Jie sugeba:

atpažinti žmonių veidus;

spręsti paprasčiausius galvosūkius;

atidaryti skardinių ir akvariumų dangčius;

naudoti daiktus savigynai.

Okeanariumuose aštuonkojai žinomi dėl savo pabėgimų – per mažiausias angas jie išlenda iš rezervuarų, tyrinėja kaimynines talpyklas ir netgi grįžta atgal.

Natūralioje aplinkoje jie gyvena slapta, slepiasi urvuose, dumblėse ir akmenyse. Norėdami greitai judėti, jie naudoja reaktyvinį judėjimą – išstumia vandens srovę per sifoną, sukeldami galingą postūmį. Dugnoje jie juda čiuptuvais, dažnai keisdami padėtį, kad susilietų su aplinka.

Trys įdomūs faktai

Patelės padeda iki 100 tūkstančių kiaušinių, kuriuos kelis mėnesius saugo nevalgydamos.

Apšvietimas daro įtaką elgesiui: aštuonkojis aktyvesnis naktį, kai lengviau medžioti.

Paplitęs mitas apie aštuonkojo „supergalią“ yra perdėtas – jis gali pakelti tik svorį, kuris yra panašus į jo paties svorį, bet negali sutraiškyti narą, kaip kartais rodo filmuose.

Istorinis kontekstas

Pirmieji aprašymai apie milžinišką Ramiojo vandenyno aštuonkojį atsirado XIX a. pabaigoje – japonų žvejai pasakojo apie monstrus, „grobiančius valtis“.

Šiuolaikinis mokslinis pavadinimas Enteroctopus dofleini buvo suteiktas vokiečių zoologui Augustui Dofleinui.

Legendos apie jūrų „krakenus“, tariamai puolančius laivus, yra pagrįstos susitikimais su dideliais aštuonkojais, tačiau šie gyvūnai neparodo agresijos žmonėms.

Kiek gyvena milžiniškas Ramiojo vandenyno aštuonkojis?

Nuo trejų iki penkerių metų. Po dauginimosi jis miršta.

Ar jis pavojingas žmogui?

Ne, natūraliomis sąlygomis jis vengia kontakto ir nepuola.

Kaip jis maskuojasi?

Dėl chromatophorų keičia odos spalvą, formą ir tekstūrą.