Rašytoja Vaiva Rykštaitė – apie depresiją egzotiškuose Havajuose, skausmingą trečiąjį gimdymą ir buvimą namų šeimininke

Rašytoja Vaiva Rykštaitė – trijų vaikų mama ir aštuonių knygų autorė, kuri juokiasi, kad visuomenei tapo įdomi, kai nustojo gyventi nuotykių kupiną gyvenimą ir tapo namų šeimininke Havajuose. Laidoje „Bus visko“ Vaiva pasakojo, kad, atvykusi į Havajus pirmą kartą, kasdien mėgavosi pasakiškais vaizdais, plaukiojo su delfinais ir džiaugėsi nerūpestingu gyvenimu, kol labai greitai sutiko savo būsimą vyrą.

Nors, kaip pati Vaiva sako, tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, po trijų mėnesių ji pastojo ir juokiasi, kad ištekėjo iš reikalo.

Vaiva ir Michaelas Winderis turėjo dvejas vestuves – civilinę santuoką sudarė Havajuose, o Kaune iškėlė didelę šventę.

Tačiau motinystė nebuvo tokia žavi, kokios Vaiva tikėjosi. Greitai susilaukusi antrojo vaiko, toli nuo šeimos ir draugų Vaiva pajuto didžiulę socialinę izoliaciją Havajų saloje ir paniro į depresiją.

„Vienu metu turėjau net minčių apie savižudybę, nors žinau, kad to niekada nepadaryčiau.

Buvo labai stiprus noras nebūti. Kai dvasinis skausmas yra toks didžiulis. Buvo liūdna, atrodė, kad ta kūdikystė, „YouTube“ dainelės, sauskelnės, tas klykimas ir buvimas vienai namuose niekada nesibaigs. Atrodė, lyg būčiau tunelyje be šviesos gale“, – pasakojo Vaiva.

Moteris prisipažino, kad dėl savo savijautos ėmė kaltinti vyrą, pradėjo nebemėgti Havajų salos. Su sunkia dvasine bei psichologine būsena susidoroti padėjo iš Londono atvykusi draugė „koučerė“, kuri išmokė pamilti savo pasikeitusį gyvenimą.

Laukdamasi trečio vaiko, Vaiva gavo viską, ko trūko pirmuosius du nėštumus – turėjo didelį būrį draugių, palaikymą bei paramą. Draugės surengė pasakiškai gražią „baby shower“ šventę, kurioje netrūko ne tik havajietiškų, bet ir pagoniškų tradicijų. Tačiau prisiminimus apkartino itin skausmingas gimdymas.

„Įvyko kažkokia anomalija, man suleido epidūrą ir, užuot pašalinęs skausmą, viso kūno jautrumas padidėjo kokį tūkstantį kartų. Negalėjau net paliesti odos, toks jausmas buvo, lyg būčiau nuplikyta karštu vandeniui.

Klykiau iš skausmo kaip per kokį siaubo filmą, o pagimdžiusi stebėjausi, kaip nenumiriau. Tai buvo pats sunkiausias, bet kartu ir pats gražiausias gimdymas, nes tas skausmas kažką davė“, – pasakojo Vaiva.

Archyvų nuotr.

Archyvų nuotr.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder