Argauda (-ė), Argaudas
Tai lietuvių kilmės vardai, sudaryti iš kamienų ar- („taip pat, irgi“) ir gaud- („gaudyti“ arba „gaudus“ - „skardus, skambus, garsus“). Reikšmė: „gaudanti“, „gaudantis“ arba „taip pat garsus“. Vardai siejami su aktyvumu, pastabumu ir gebėjimu pasiekti tai, ko siekiama.
Balys
Tai slavų kilmės vardas, naudojamas kaip vardo Boleslovas trumpinys. Boleslovas sudarytas iš slavų žodžių bole – „daugiau“ ir slava – „šlovė“. Reikšmė: „dar šlovingesnis“.
Pagal kitą, retesnę versiją, jis taip pat gali būti kildinamas iš baltiškos šaknies, reiškiančios „baltas“ arba „šviesus“.
Boleslovas, Bolius
Tai slavų kilmės vardas, sudarytas iš žodžių bole – „daugiau“ ir slava – „šlovė“. Reikšmė: „dar šlovingesnis“, „daugiau šlovės turintis“. Vardas siejamas su garbe, pripažinimu ir siekiu išsiskirti. Bolius - vardo Boleslovas trumpinys.
Emilija
Tai lotynų kilmės vardas, kilęs iš romėnų giminės vardo Aemilius. Reikšmė: „veržlus“, „nepralenkiamas“. Vardas asocijuojasi su ryžtu, atkaklumu ir siekiu būti pirmam.
Tolvina
Tai lietuvių kilmės vardas, sudarytas iš kamienų tol- („toli“) ir vin-, siejamo su vin-(vain-) ir žodžiu vaina – „kaltė, priežastis“. Vardo reikšmė siejama su tolimu, plačiu matymu ir priežasties ieškojimu.
Felicija
Tai lotynų kilmės vardas, vedinys iš lotynų kalbos žodžio felix – „laimingas, nešantis sėkmę“. Reikšmė: „laiminga“, „sėkminga“. Krikščioniškoje tradicijoje žinomos kelios šventosios Felicijos.
Patrimpas
Tai lietuvių ir prūsų kilmės mitologinis vardas, siejamas su senovės prūsų dievu Patrimpu. Kalbininkai ir mitologai vardo šaknį dažnai kildina iš prūsų kalbos elementų: priešdėlio pa- ir veiksmažodžio, susijusio su trypimu („trimpterėti, trypti“ – žemės mynimą, šokį per derliaus šventes). Vardas siejamas su gyvybingumu, vaisingumu ir gamtos atsinaujinimu.
Senovės prūsų mitologijoje Patrimpas sudarė vyriausiųjų dievų trejybę kartu su Perkūnu ir Pikuoliu (Patulu) ir buvo laikomas upių, šaltinių, pavasario, žemdirbystės, gyvulininkystės, sveikatos ir gyvybės dievybe.
Rašyti komentarą