Ingrida
Šis vardas kilęs iš senovės skandinavų vardo Ingríðr, sudaryto iš iš senovės skandinavų vaisingumo bei derliaus dievo Ingo (arba Yngvi) vardo ir žodžio fríðr (reiškiančio „graži“, „daili“).
Reikšmė siejama su grožiu ir dieviška globa („dievo Ingo gražuolė“). Vardas paplitęs Skandinavijoje ir kitose Europos šalyse.
Jauvaida, Jauvaidas
Tai reti lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų jau- („jaunas“) ir vaid- („regėti, išvysti“). Vardų reikšmė siejama su regėjimu, įžvalgumu ir gebėjimu pastebėti tai, kas svarbu.
Jauvyda, Jauvydas
Tai reti lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų jau- („jaunas“) ir vyd- („išvysti, regėti“). Reikšmė siejama su regėjimu, pastabumu ir įžvalgumu.
Protenė, Protenis
Tai lietuvių kilmės vardai, siejami su šaknimi prot-, reiškiančia „protas, mąstymas“, o iš prūsų kalbos jie kildinami kaip žodžio „nutarimas“ vediniai. Vardų reikšmė siejama su protu, išmintimi ir gebėjimu mąstyti.
Vaidevutis
Tai sulietuvintas prūsiškas vardas, kilęs iš prūsų kalbos žodžio „vaidevis“ - „žinantis“. Vaidevutis buvo legendinis Prūsų kunigaikštis.
Pagal kitą vardo kilmės aiškinimą, Vaidevučio vardas yra kilęs iš suvokietėjusio Šv. Vydo vardo – Waidevvutus (Vivituto, Vidinitus).
Vilgaudė
Tai lietuvių kilmės dvikamienis vardas, sudarytas iš šaknų vil- („viltis, noras, siekis“) ir gaud- („gaudyti, siekti“ arba „gaudus, garsus“). Reikšmė siejama su vilties turėjimu ir užsibrėžto tikslo siekimu.
Steponas
Tai graikų kilmės vardas, kilęs iš sulotyninto graikų vardo Stephanus, siejamo su žodžiu stephanos – „vainikas, karūna“. Reikšmė: „vainikas“, „vainikuotasis“. Krikščioniškoje tradicijoje vardas siejamas su šventuoju Steponu, pirmuoju krikščionių kankiniu.
Rašyti komentarą