Lietuvis neslepia - yra šioje šalyje ir neigiamų dalykų. Tai - problemiškas visuomeninis transportas, dėl kultūrinių ar religinių peripetijų minimaliai maudynėms naudotini paplūdimiai ir viešbučių trūkumas pakrantėse.
„Visgi pliusas tas, kad tai dar nėra labai “nuturistinta„ šalis“, - akcentuoja keliautojas.
R. Raščius su bendrakeleiviais Omane automobiliu „prasuko“ apie 1500 kilometrų ir padarė tarsi garbės ratą nuo labiausiai, keliauotojo akimis, civilizuoto Muskato, aplankė Suro miestą, Vahibos dykumos smėlynus, taip pat bastėsi po Džebel Šamso įspūdingąjį didįjį kanjoną Wadi Ghul, nakvojo molinio kaimelio Al Hamra griuvėsiuose. Beje, pastarasis lietuviams paliko kone didžiausią įspūdį.
„Keliai visur puikūs ir platūs, tarytum paruošti ateities automobilių srautams. Tik visiškas nesusipratimas su “gulinčiais policininkais„, kurių pribarstyta visur begalės. Važiuoji naktį pusdykumėmis 100 km/h leistinu greičiu, kur aplink nė gyvos dvasios, ir staiga ant kelio išdygsta “tramplynas„. Teko paskraidyti ir mums per juos keletą kartų, kai tiesiog nespėji paspausti stabdžių“, - įspūdžiais dalijasi keliautojas.
Keistai, pasak jo, atrodo upių užliejami keliai visoje šalyje. Tiesa, jie būna užliejami tik kelias dienas per metus, kai būna didelės ir greitos liūtys, per kurias vietiniai net neina į darbą.
„Todėl ir tiltų statyti jie neskuba, tik sustato įspėjančius kelio ženklus“, - svarsto lietuvis.
Keliautojas pasakoja, kad normaliu miestu iš visų aplankytųjų jis galėtų įvardyti tik Muskatą.
Keliai visur puikūs ir platūs, tarytum paruošti ateities automobilių srautams.
„O visi kiti aplankyti miestai, tai tik mečetė, turgus su smilkalų prisodrintu oru ir suknelių siuvyklos bei jų parduotuvės“, - pasakoja R. Raščius.
Jis primena, kad Omanas, ypač Dhofaro regionas (Salalah), garsėja geriausiu pasaulyje smilkalų medžiu (Boswellia sacra). Smilkalai laikomi šventumo ir švaros simboliu, naudojami mečetėse, namuose ir dovanoms. Šis Frankincense Trail simbolis net įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.
Pasak R. Raščiaus, viena iš nedaugelio Omano įžymybių yra jų wadi - natūralūs sausi upių slėniai arba tarpeklių sistemos, kuriose vanduo teka tik po lietaus. Paprastai tai gili terasa arba kanjonas, kuris lietaus sezono metu trumpam prisipildo vandens, o likusį laiką būna sausas.
„Tai vieni iš gražiausių Omano gamtos objektų - dažnai su smaragdo spalvos baseinais, uolinėmis sienomis, palmių giraitėmis. Vietiniai ir turistai juos labai mėgsta dėl maudynių, žygių ir kraštovaizdžių. Vienos iš tokių, kurioje tuo metu lankėmės, vandens nebuvo nė kvapo ir mes nesėkmingai ieškojome jo viduryje pusdykumės, vos neįklimpome smėlyje, besivaikydami ten besitrinančius kupranugarius“, - prisimena lietuvis.
Be kita ko, jis akcentuoja Omano dykumos grožį.
„Įdomu tai, kaip dykuma prasideda. Užvažiuoji už miestelio 100 metrų ir jau prasideda milžiniškos kopos. Dykumoje iš beduinų palapinės su džipu iki mūsų ant kopų atvairavo visiškai dar vaikas ir primygtinai bandė mus pakviesti į svečius pas save į palapinę. Atsisakėme, bet dėl to gailėsiuosi visą likusį gyvenimą“, - pabrėžė keliautojas.
Trumpi Rimo Raščiaus pastebėjimai iš Omano:
* Omane nėra avių, o ožkas vadina avimis;
* Pilni miestai milžiniškų policijos pastatų su aukštomis tvoromis (pasirodo, ten ištisi policijos miesteliai su gyvenamaisiais namais, mečetėmis, kalėjimais);
* Vietiniai - ne patys maloniausi vairuotojai;
* Lengvųjų automobilių segmente čia valdo tojotos (apie 95 proc.), sunkvežimių - Volvo;
* Vietiniai valgo kupranugarių mėsą. Skanu, bet truputį gaila, kai maliesi savaitę tarp jų.
Tik faktai
Omanas - tai valstybė Arabijos pusiasalio pietryčiuose, laikoma viena saugiausių ir svetingiausių šio regiono šalių. Ji ribojasi su Jungtiniais Arabų Emyratais, Saudo Arabija ir Jemenu, o krantus skalauja Arabijos jūra ir Omano įlanka.
Sostinė: Muskatas;
Valiuta: Omano rialas (OMR);
Kalba: arabų (plačiai kalbama angliškai);
Santvarka: monarchija (sultonas);
gyventojai: ~4,5 mln.;
Religija: dauguma yra ibaditai (švelni islamo atšaka).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą