Šalis, kurios neaplankysite. Tadžikistanas

(4)

Mėgstantiems istorijas apie svečias šalis siūlome susipažinti su Žydrūnu Kondrotu. Turistų nenumintų takelių ieškantis aistringas keliautojas per savo gyvenimą jau yra aplankęs per 70 šalių ir tolesnį gyvenimą sieja su kelionėmis.

„Dažniausiai keliaudamas perku bilietą į vieną pusę“, - sako kelionių asas ir užsimena, kad iš žemynų liko neaplankyta tik Antarktida.

„Bet ir tai yra mano planuose“, - patikina Ž. Kondrotas.

Jis šiuo metu kuria naują projektą best4trip.com ir tikisi, kad ateityje tai padės keliaujantiesiems savarankiškai.

Šį sykį dalijamės Ž. Kondroto pasakojimu apie Tadžikistaną, kuriame jis lankėsi jau ne sykį. Paskutinį kartą - šios vasaros pradžioje.

Pasakojimų ciklą Ž. Kondrotas pavadino „Šalis, kurios neaplankysite“, bet ne todėl, kad jo aplankytos šalys kažkur pradingsta. Tiesiog, pasak jo, kai kurios jų keičiasi tokiu greičiu, kad atvykęs po kurio laiko jau neberandi anksčiau patirtų įspūdžių.

"Tadžikistanas niekur nedingo, jūs jį būtinai aplankysite, jei tik panorėsite. Jis yra, bet keičiasi tokiu greičiu, kaip nė viena iš mano lankomų šalių. Ypač sostinė.

Apsilankęs pirmą kartą 2013 metais buvau nustebintas sostinės ramybės. Tyla, švara, žaliuojančios medžių alėjos, mažaaukščiai centrines gatves supantys daugiabučiai.

Moterys, merginos vaikščiojo kasdieniais nacionaliniais drabužiais, centriniame turguje virė miesto gyvenimas, vyko apsikeitimas prekėmis, žiniomis, avalynės taisymas, drabužių siuvimas, darbo jėgos paieška. Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.

Po Almaty, Taškento, Biškeko tai atrodė kaip ramybės oazė.

Gyvenau „Atlas Guesthouse“, kuris buvo įsikūręs (ir dabar yra) centriniame privačių namų rajone, kuris dvelkė paslaptimi, šalia turgaus ir miesto centro.

Siauros gatvelės, rytais šluojamos ir plaunamos vietinių gyventojų, vynuogės, figos, trešnės ir daugybė kitokių vaismedžių, tandyre buvo kepamos įvairios lepioškos - duona, samsa - pyragėliai su mėsa.

Dabar turgų primena tik didelė plika aikštė, senajame rajone pridygo daugiaaukščių namų, centrinės gatvės išplatėjo ir sparčiai yra apstatomos vienodais, bet gražiais ornamentais išmargintais namais. Miesto fasadas keičiamas į blizgią šiuolaikišką siekiamybę.

Sunku suvokti, kaip per 9 mėnesius pastatomas toks namas, kai aukštai ant pastolių be apsaugos ant vienintelės lentos darbininkai tvirtina apdailą. Statybų triukšmas nutyla tik naktį, dirbama be išeiginių dienų. Žalios tvoros atsiradimas simbolizuoja naujos statybos vietą. Po 9-12 mėnesių čia jau bus naujas pastatas.

Parkai, persodinti, apšviesti, gausiai laistomi, tapo nuostabiomis oazėmis, nors takai su nelygiomis plytelėmis, bet jos vis tiek gausiai lankomos vietinių.

Senąjį turgų perkėlė į rūmus tiesiogine to žodžio prasme. Pastatas ryškus, pompastiškas, su ryškiais ornamentais ir tautinėmis detalėmis. Tikrai įspūdingas, kaip ir įspūdingi vaisių, uogų, riešutų, prieskonių, arbatos prikrauti margaspalviai kalnai.

Šalia senojo „Atlas“ iškilo modernus „Atlas“ viešbutis, kuris patogus, bet ne toks jaukus.

Senus privačius taksi pakeitė nauji vienodai atrodantys taksi. Beje, taksi naudotis pigu ir patogu, apmokėjimas - pagal skaitiklio rodmenis.

Samsos centre jau nenusipirksi, vis mažiau gatvėje pamatysi moterų su nacionaliniais drabužiais, o vyrų - tik vienetai ir tik senoliai.

Vandens kanaluose padaugėjo įvairiaspalvio plastiko ir kitų šiukšlių.

Atsirado daugiau šviesoforų, bet tik centrinėse gatvėse. Vairuotojai sustoja užsidegus raudonam signalui, bet ne visada.

Draugai džiaugiasi pertvarka, dėkoja prezidentui ir miesto merui, prezidento sūnui, už šviesią, modernią ateitį, kuri kol kas apsiribojo centrinėmis gatvėmis ir parkais.

Tiesa, senąjį Tadžikistaną suradau kitame mieste - Tursunzadė. Turguje vyksta įprastas gyvenimas, matytas prieš daugelį metų ir daug nepakitęs.

Tai vieta, kur susitinka moterys ir vyrai pasidalinti naujienomis, išsirinkti geriausių agurkų pas geriausią pardavėją, pasitaisyti vietoje batus ar kitus reikalingus daiktus, surasti to, ko nerasite kitur.

O vėliau išvargus atsisėti jaukioje pavėsio oazėje, kur auga vynuogės, kurių stiebas rodo, kad joms jau ne vienas šimtmetis, suvalgyti skaniausios šviežiai iškeptos samsos su avienos įdaru, apsuptyje senolių, kurie jaukiai įsitaisę įdėmiai apžiūrinėjo vienintelį užsienietį", - apie viešnagę Tadžikistane pradeda pasakoti Ž. Kondrotas.

Bus daugiau

Sekti Žydrūno Kondroto kelionių pasakojimus, užduoti rūpimus klausimus galima „Facebook“ profiliuose zydrunas.kondrotas, best4trip-jūsų-asmeninis-kelionių-asistentas

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder