Sergamumas opalige labai priklauso nuo H. pylori infekcijos paplitimo. Remiantis statistikos duomenimis, šiuo metu apie pusė pasaulio gyventojų vis dar yra infekuoti šia bakterija.
Lietuvoje apie 60 proc. gyventojų yra H. pylori nešiotojai. Gydytoja pabrėžia, kad rūkymas, taip pat dažnas vaistų nuo skausmo bei uždegimo vartojimas gali sustiprinti agresyvią bakterijos elgseną, rašoma pranešime spaudai.
Antra pagal dažnumą opaligės priežastis yra reguliarus nesteroidinių vaistų nuo skausmo ir uždegimo (NVNU) – ibuprofeno, diklofenako, aspirino ir kt. vartojimas.
Šie vaistai dažniausiai naudojami sąnarių, galvos skausmų mažinimui, esant karščiavimui, reumatologinių ligų gydymui, po operacijų, traumų ar tiesiog peršalimo simptomams malšinti.
Ilgalaikis nuskausminamųjų priešuždegiminių vaistų vartojimas ypač paplitęs vyresnių žmonių tarpe, tad dėl šios priežasties opalige dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.
Dar viena, pakankamai reta opos atsiradimo priežastis yra Zollingerio-Ellisono sindromas (gastrinoma). Tai retas dvylikapirštės žarnos ar kasos gastriną gaminantis endokrininis navikas, per metus diagnozuojamas maždaug 1 iš 1 000 000 gyventojų.
Šis navikas labai padidina druskos rūgšties sekreciją ir taip sukelia opas.
Gastroenterologės teigimu, nemažą reikšmę opaligės atsiradimui turi ir žalingi įpročiai. Rūkantiems žmonėms opos atsiranda du-tris kartus dažniau ir gyja žymiai lėčiau, lyginant su nerūkančiais.
Cigaretėse esančios kancerogeninės dervos gali sukelti uždegiminius virškinamojo trakto pokyčius, sutrikdyti mikrocirkuliaciją, gleivinės regeneraciją, o tuo pačiu, opų gijimą ir nulemti skrandžio vėžio išsivystymą.
Alkoholio vartojimas taip pat gali turėti įtakos skrandžio gleivinės sudirgimui, ūminiam gastritui ar kraujuojančių gleivinės įtrūkimų atsiradimui. Sergantiems opalige ir vartojantems alkoholį žmonėms padidėja kraujavimo iš opų rizika.
„Skirtingai nei daugelis mano, mityba opos atsiradimui įtakos neturi“, – teigia gydytoja, tačiau primena, kad ji gali pabloginti ligos simptomus.
Tam tikri maisto produktai, gėrimai ir prieskoniai gali sutrikdyti funkcinę virškinamojo trakto veiklą ir sukelti dispepsiją (virškinimo veiklos sutrikimą, pasireiškiantį viršutinės pilvo dalies skausmu ar diskomfortu), gastroezofaginio refliukso ligą ar dirglios žarnos sindromą, tačiau nėra įrodymų, kad jie turi įtakos opaligės atsiradimui.
Pastebėta, kad įvairiais skrandžio veiklos sutrikimais dažnai skundžiasi stresą patiriantys žmonės. Nors dėl streso įtakos opaligės išsivystymui vis dar diskutuojama, tačiau, pasak gydytojos, negalima paneigti, kad jis yra vienas virškinamojo trakto sistemos veiklą trikdančių veiksnių.
Opaligės simptomai: kada reikėtų sunerimti
Dažniausias opaligės simptomas yra viršutinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas. Skrandžio opos atveju skausmas dažniausiai būna graužiantis, deginantis, maudžiantis, sustiprėjantis po valgio.
Gali pasireikšti ir kiti simptomai – raugėjimas, pilnumas po valgio, ankstyvas sotumo jausmas, riebaus maisto netoleravimas, pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas.
„Pasitaiko ir besimptomės opaligės atvejų, kai pacientai nejaučia jokių fizinių simptomų tol, kol iš opos prasideda kraujavimas, lydimas didžiulio silpnumo ar net sąmonės netekimo.
Skausmo galima nejausti, kai opaligę sukelia nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, nes vaistai skausmą numalšina“, – pasakoja E. Šunokienė.
Pasak jos, pajutus minėtus simptomus, kai skausmas progresuoja, trukdo kasdieninei veiklai, nepadeda rūgštingumą mažinantys vaistai arba simptomus numalšina tik laikinai, o praėjus vaistų poveikiui simptomai vėl atsinaujina, patariama nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją gastroenterologą.
„Reikėtų ypatingai sunerimti, jei atsiranda nerimą keliančių simptomų, tokių kaip tuštinimasis juodomis išmatomis, vėmimas krauju, ima kristi svoris, jaučiamas bendras silpnumas, apetito stoka“, – įspėja specialistė.
Opaligės diagnostika ir gydymas
Gastroenterologės teigimu, ligą galima įtarti įvertinus paciento nusiskundimus, surinkus detalią anamnezę apie vartojamus vaistus, gretutines ligas, buvusią ar esamą H. pylori infekciją, praeityje buvusius opaligės epizodus.
Taip pat svarbi paciento apžiūra, liečiant pilvą juntamas skausmingumas epigastriume. Kraujo tyrimuose opaligės atveju galima stebėti geležies stokos mažakraujystę (anemiją).
Tačiau pagrindinis šios ligos diagnostikos metodas yra endoskopinis tyrimas – fibroezofagogastroduodenoskopija, kurios metu endoskopu su kamera iš vidaus apžiūrima stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinė.
Tyrimo metu galima ne tik diagnozuoti opas, bet ir iš skrandžio opos kraštų paimti biopsiją (mažus gleivinės gabalėlius) ištyrimui dėl navikinių pakitimų.
Endoskopijos metu taip pat galima paimti mėginį H. pylori bakterijos diagnostikai. Jeigu skrandžio opa kraujuojanti, endoskopijos metu galima sustabdyti kraujavimą.
Diagnozavus skrandžio opą labai svarbu kartu ištirti ir H. pylori bakteriją. Tai galima padaryti paėmus mėginį iš skrandžio gleivinės endoskopijos metu, tiriant antikūnius iš kraujo, H. pylori antigeną išmatose arba atliekant šlapalo kvėpavimo mėginį.
„Gydant skrandžio opas siekiama dviejų tikslų: išgydyti opą ir užkirsti kelią jos pasikartojimui. Opai gydyti dažniausiai vartojami skrandžio rūgšties gamybą slopinantys vaistai – protonų siurblio inhibitoriai.
Įprastai vaistai vartojami apie 2 mėnesius, po to vėl atliekamas skrandžio endoskopinis tyrimas ir įvertinamas opos gijimas“, – pasakoja gydytoja.
Jeigu randama H. pylori bakterija, būtina taikyti specialų gydymą. Ši bakterija yra ganėtinai atspari ir geba apsisaugoti nuo gydymo, todėl dažniausiai skiriami skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai ir du antibiotikai pagal sudarytas specialias schemas.
Gydymas trunka 14 dienų, po jo atliekamas tyrimas, siekiant įsitikinti, ar bakteriją pavyko išgydyti.
Nepašalinus pagrindinio opą sukėlusio rizikos faktoriaus, opa linkusi recidyvuoti (pasikartoti) apie 20-50 proc. ligonių.
Negydoma opaligė gresia komplikacijomis
Delsiant kreiptis į gydytojus ir užsiimant savigyda gresia įvairios komplikacijos. Dažniausia jų, pasireiškianti apie 15 procentų pacientų, – kraujavimas.
Kraujavimo riziką didina nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, antikoaguliantų (kraują skystinančių vaistų) vartojimas, todėl ji dažnesnė 60 metų amžiaus ir vyresnių ligonių tarpe.
Ūminis kraujavimas iš skrandžio opos gali kliniškai pasireikšti vėmimu šviežiu arba apvirškintu krauju („kavos tirščiais“), taip pat tuštinimusi skystomis juodomis blogo kvapo išmatomis (melena).
Lėtiniam negausiam kraujavimui gali būti būdinga lėtinė geležies stokos mažakraujystė, nuovargis, bendras silpnumas.
Opos perforacija (prakiurimas) – retesnė komplikacija, pasitaikanti nuo 2 iki 10 proc. sergančių opalige. Tai opos prakiurimas ir skrandžio turinio patekimas į pilvo ertmę, sukeliantis pilvo uždegimą.
Kliniškai ši komplikacija pasireiškia labai stipriu staigiu difuziniu pilvo skausmu, jai taip pat būdingas dažnas širdies plakimas, pilvo įsitempimas, rigidiškumas. Opos perforacija gydoma chirurgiškai, užsiuvamas skrandžio gleivinės defektas, taip pat skiriami antibiotikai uždegimui gydyti.
Skrandžio obstrukcija pasitaiko iki 2 proc. sergančių opalige pacientų. Tai skrandžio susiaurėjimas, kuris sutrikdo skrandžio turinio patekimą į dvylikapirštę žarną.
Ši komplikacija dažniausia esant pyliorinės skrandžio dalies opai. Obstrukciją sukelia stiprus gleivinės uždegimas, užburkimas, arba susidarę skrandžio gleivinės randai gyjant opoms.
Kliniškai ši komplikacija gali pasireikšti ankstyvu sotumo jausmu, nevirškinimu, pilnumo jausmu po valgio, pilvo pūtimu, apetito stoka, pykinimu, vėmimu, svorio kritimu, epigastriumo skausmu.
„Negydant opaligės, laikui bėgant, taip pat gali grėsti skrandžio opos supiktybėjimas“, – įspėja E. Šunokienė.
Skrandžio opų galima išvengti
Baigdama pokalbį gydytoja primena, jog, nepaisant visų skrandžio opos grėsmių ir galimų komplikacijų, koreguojant gyvenimo būdą ir vengiant opaligę sukeliančių rizikos faktorių, galima šios ligos išvengti.
Kadangi pagrindinis opaligės rizikos veiksnys yra H. pylori bakterija, svarbu, jog pacientai, besiskundžiantys virškinamojo trakto negalavimais laiku atliktų tyrimus ir, ją atradus, išsigydytų.
Ypač svarbu, kad ši bakterija būtų išgydyta vyresniems pacientams, kuriems reikalingas ilgalaikis nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, aspirino, antikoaguliantų vartojimas.
Gastroenterologė pataria vengti ilgalaikio vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimo, o jei visgi toks vaistų vartojimas reikalingas, pasikonsultuoti su gydytoju dėl profilaktinės skrandžio apsaugos rūgštingumą mažinančiais vaistais.
Tai ypatingai svarbu sirgusiems opalige pacientams.
Gydytoja taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į kasdieninius mūsų įpročius, kuriuos pakoregavus būtų galima sumažinti riziką išsivystyti šiai ligai.
„Svarbu vengti ilgalaikės nervinės įtampos, streso, valgyti dažnai ir po nedaug, atsižvelgti į individualų maisto netoleravimą bei vengti bet kokių maisto produktų, kurie sukelia dispepsinius simptomus.
Reguliari pilnavertė mityba, žalingų įpročių atsisakymas ir sveikas gyvenimo būdas gali užkirsti kelią skrandžio opos atsiradimui“, – pabrėžia specialistė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą