Pranešama, kad eksperimento metu dviratininkai treniravosi vienodomis temperatūros ir drėgmės sąlygomis, gerdami skirtingos temperatūros vandenį. Tyrėjai stebėjo dalyvių kūno temperatūrą bei kvėpavimo rodiklius.
Paaiškėjo, kad maždaug 50 °C temperatūros karštas vanduo padėjo sumažinti šilumos kaupimąsi organizme geriau nei šaltas.
Priežastis – karštas gėrimas skatina prakaitavimą. Kai prakaitas garuoja nuo odos paviršiaus, kūnas vėsinasi natūraliu būdu.
Klimato įtaka
Tačiau toks poveikis pastebimas tik esant karštam ir sausam klimatui. Jei oras yra drėgnas, prakaitas garuoja žymiai prasčiau, todėl sustiprėjęs prakaitavimas nebeužtikrina efektyvaus vėsinimo. Tokiomis sąlygomis karšti gėrimai neduoda laukiamo rezultato.
Specialistai pastebi, kad tradicija gerti karštą arbatą Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Indijos šalyse gyvuoja jau daugelį šimtmečių.
Gali būti, kad šis įprotis iš dalies susijęs būtent su organizmo termoreguliacijos ypatumais sauso karščio sąlygomis, nors istoriškai karšti gėrimai buvo vartojami ir dėl sanitarinių sumetimų (virinto vandens saugumo).
O kaip dėl šaltų gėrimų?
Šalti gėrimai taip pat yra saugūs. Organizmas iš tiesų sunaudoja šiek tiek energijos, kad sušildytų ledinį vandenį iki kūno temperatūros, tačiau tai nesukelia vidinės kūno temperatūros pakitimo.
Ekspertai pabrėžia, kad per karščius svarbiausia yra ne gėrimo temperatūra, o pakankamas skysčių vartojimas. Gydytojai rekomenduoja reguliariai gerti vandenį visą dieną, ypač užsiimant fizine veikla ar dirbant lauke.
Dalį reikalingų skysčių organizmas gali gauti ir iš produktų, kuriuose yra daug vandens – pavyzdžiui, agurkų, pomidorų ir arbūzų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą