Stebinantys lietuvių įpročiai: ką apie mus galvoja Vilniuje gyvenantys užsieniečiai?

Praėjusį šeštadienį, Bernardinų sode, „Go Vilnius“ agentūros įkurtas užsieniečių relokacijos ir integracijos centras „International House Vilnius“ surengė didžiausią, integracijai į miesto gyvenimą ir bendruomenę skirtą renginį kurį vedė puikiai pažįstama etiopė Eskedar Tilahun. 

„Renginys šiemet buvo ypatingas tuo, kad programą diktavome ne tik mes, kaip organizatoriai, bet ir patys dalyviai – užsieniečiai bei jų bendruomenės. 

Todėl ilgoje virtinėje stendų šiemet buvo galima sutikti ne tik įvairiausių organizacijų, bet ir Zimbabvės, Sakartvelo, Etiopijos, Meksikos bei daugelio kitų šalių bendruomenių atstovų, kurie pristatė vilniečiams savo kultūras ir tradicinę virtuvę. 

Kas devintas vilnietis yra atvykęs iš užsienio, tad nenuostabu, kad Vilniaus ir jo bendruomenės veidas išties keičiasi, todėl šiemet festivalį pirmą kartą plačiai atvėrėme ir lietuviams: juos aktyviai kvietėme, ieškojome bendrų taškų. 

Visa tai – tam, kad miestas kultūrinėje įvairovėje rastų bendrą vardiklį“, – teigė renginį organizavusio „International House Vilnius“ vadovė Indrė Laučienė. 

Lietuviai atrodo labai santūrūs 

Vilniuje gyvena net iš 142 skirtingų šalių atvykę užsieniečiai. Nors vieną juos jungiantį bruožą būtų sunku greitai išskirti, festivalio dalyviai lengvai vardijo tai, kuo, jų akimis, lietuviai yra panašūs.  

Paprašyti vienu žodžiu apibūdinti lietuvius, festivalio dalyviai dažniausiai atsakė, kad jie yra „intravertai“ ir „santūrūs“. 

Šie žodžiai atspindi įspūdį, kurį daugelis užsieniečių susidaro pirmą kartą atvykę į Lietuvą. 

Stoiška lietuvių prigimtis dažnai gali būti klaidingai interpretuojama kaip nedraugiškumas, tačiau, kaip teigia daugelis užsieniečių, šis įvardijamas „šaltumas“ yra tiesiog kultūrinis skirtumas. 

„Kai geriau susipažįsti, lietuviai yra nepaprastai šilti ir ištikimi draugai“, – pastebėjo vienas dalyvis, pabrėždamas, kad už santūrios išorės dažnai slepiasi labai rūpestingi ir atviri žmonės. 

Meksikietiški šokiai priminė lietuvišką polką 

Festivalyje vilniečiams netrūko staigmenų ir geros nuotaikos. Stereotipus laužė vietines senjores lietuviškai užkalbinusios festivalio prekeivės iš Ganos, o meksikietiškus šokius vietiniai lygino su lietuviška polka ir mielai, kartu su visa minia, įsisuko į lotyniškus ritmus. 

Nors festivalis atskleidė labai daug skirtingų kultūrų bendrumo, skirtumų užsieniečiai taip pat pastebi. 

Dažniausiai jie mini ramesnį lietuvių elgesį, palyginti su dažnai ekspresyvesniu atvykusių užsieniečių charakteriu. 

Šis skirtumas ypač pastebimas didesniuose susibūrimuose, kur lietuviai linkę būti santūresni, dažnai renkasi mažesnius, intymesnius socialinius ratus. 

„Prireikė šiek tiek laiko priprasti prie tylos, – sakė dalyvis iš Ispanijos. – Bet dabar vertinu ramią ir taikią atmosferą“.  

Festivalio metu dėmesio centre atsidūrė ir lietuviškas maistas. Daugelis užsieniečių jį degustuodami komentavo, kad tradiciniams patiekalams trūksta skonio. 

Nors lietuviški patiekalai yra sotūs ir skanūs, prie aštresnio ar intensyviau pagardinto maisto įpratusiems užsieniečiams jie dažnai atrodo „blankaus“ poskonio. 

Nepaisant to, kai kurie festivalio dalyviai jau spėjo pamėgti ir cepelinus, ir keptą duoną. 

Lietuvių kultūros keistenybės  

Festivalio dalyviai dalijosi ir įspūdžiais, kas juos glumina gyvenant Lietuvoje.

Dažnai buvo minima šalta rožinė sriuba – mums visiems gerai žinomi šaltibarščiai, taip pat tradicija valgyti šakotį ne tik per Kalėdas, bet ir kitas šventes. 

Dar viena pastebėta lietuvių keistenybė – baidarių žygių populiarumas. 

Jie, užsieniečių teigimu, atrodo lyg nacionalinė vasaros pramoga. Tarp kitų keistenybių minėta griežta alkoholio pardavimo politika ir savotiškas įprotis rūkant nevaikščioti.  

Vilniuje gyvenančius festivalio dalyvius stebina ir kai kuriose šalies dalyse išlikusi tradicija fotografuotis šeimomis prie atvirų mirusių artimųjų karstų, taip pat nemokėjimas paprašyti pagalbos. 

Iš Zimbabvės atvykusi renginio dalyvė pasakoja, kad kaskart darbe nustemba, kai iš lietuvių kolegų sulaukusi prašymų padėti pirmiau išklauso jų pasiteisinimų, kodėl jie kažko negali padaryti patys. 

„Juk prašyti pagalbos – normalu“, – drąsina festivalio viešnia. 

Šeštadienį jau trečią kartą vykęs festivalis buvo skirtas 72 000 užsieniečių, gyvenančių Vilniuje. 

Festivalio metu atvykusieji gyventi iš svetur džiaugėsi atviru, draugišku Vilniumi, susipažino su vietiniais ir iš kitų šalių atvykusiais užsieniečiais, užmezgė naudingas pažintis, kurios leis sėkmingiau įsitvirtinti naujame mieste. 

Užsieniečių vertinimu, gyventi Vilniuje gera: dauguma gyvenimo kokybę įvertino 4 balais iš 5.  

Festivalį organizavo „Go Vilnius“ agentūros įkurtas užsieniečių relokacijos ir integracijos centras „International House Vilnius“. 

„International House Vilnius“ organizuojamas festivalis „Vilnius Is My City“ dalinai finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.