Supratusi, kad vyras susitikinėja su kita, priėmė netikėtą sprendimą: „Abu sėdėjome ir verkėme“

Moters santykiai su vyru pasikeitė sužinojus, kad jis susitikinėja su kita.  123rf.com asociatyvioji nuotr.

Buvo kovo 8 diena, kaip ir kiekvienais metais, tikėjausi gauti iš vyro gėlių, nors mūsų santykiai buvo ne kokie, bet jis buvo džentelmenas.

Pastebėjau, kad jis su kažkuo susirašinėja telefonu, bet nekreipiau dėmesio. Tik staiga apsirengė, pasikvėpino ir pasakė, kad išvažiuoja pasivaikščiot vienas, nes nori ramiai pagalvot.

Jau buvau pripratusi prie tokių „išvykų“, bet tąkart mano širdis suspurdėjo.

Nujaučiau kažkokią klastą. Po daugiau nei valandos jis grįžo su puokšte tulpių ir mano mėgstamo putojančio vyno.

Tik gėlės buvo šaltos, tai man sukėlė įtarimą, nes jis turėjo jas nupirkti daug anksčiau, ne tik grįždamas namo.

Mano nuojauta pasitvirtino, bet jau šiek tiek vėliau.

Padėkojau jam už gėles, pabučiavau į skruostą ir užuodžiau ne tik jo kvepalus – jis kvepėjo moteriškais kvepalais.

Pati turėjau tą kvapą anksčiau, bet tuo metu nenaudojau. Nekėliau skandalo, bet pasitelkiau moterišką logiką ir ramybę.

Pasiūliau vyrui kartu su manimi pasėdėti ir pasikalbėti. Bekalbant vis užduodavau kokį klausimą apie jo išvyką, kaip sekėsi ir panašiai.

Po kiek laiko vėl panašiai ko nors paklausdavau ir stebėjau, ar sutampa jo pasakojama versija.

Moters santykiai su vyru pasikeitė sužinojus, kad jis susitikinėja su kita. 123rf.com asociatyvioji nuotr.

Kai akivaizdžiai paaiškėjo jo melas, paprašiau pasakyti tiesą, nes neverta man meluoti, nes aš viską žinau, kur buvo, su kuo buvo ir kad kitai įteikė gėlių.

Jis manė, kad jį kažkas matė, o aš tiesiog bandžiau jį „prigauti“.

Mano vyras viską prisipažino. Pasakė, kad buvo susitikęs su savo kolege, kad nuvežė jai gėlių, kad jie kuris laikas susirašinėja ir ji jam rodo dėmesį.

Tuo metu kraujas užvirė, norėjau jį siųsti kuo toliau ir pasakyti, kad dingtų iš mano gyvenimo, bet visa laimė, kad susilaikiau.

Tada įvertinau situaciją ir supratau, kad prarandu savo vyrą, žmogų, kurį myliu ir nenoriu gyvenimo be jo.

Tas vakaras mūsų namuose buvo ilgas, abu ilgai kalbėjomės, bet nuoširdžiai, be jokio pykčio, be jokių kaltinimų, tiesiog kalbėjomės, ko mums trūksta vienam iš kito, kad būtume laimingi.

Abu be proto vienas kitą mylėjom, tik apakinti pykčio nenorėjome to pripažinti. Abu sėdėjome ir verkėme, kad vos nepraradome vienas kito apakinti savo ambicijų ir principų.

Šis „slaptas“ jo pabėgimas leido man suvokti, kad ir aš turiu stengtis dėl vyro, ne tik jis, kad mes esam šeima ir turim ieškoti kompromisų.

Kitą dieną atsiėmėme skyrybų dokumentus ir nusipirkome bilietus atostogoms.

Tai buvo pačios geriausios ir karščiausios atostogos mūsų gyvenime.

Nors kartu buvome daugiau nei dešimt metų, bet mūsų širdys vėl degė aistra ir meile vienas kitam.

Mes įveikėme šitą be proto sunkų etapą mums abiems ir dabar, jau praėjus daugiau nei metams po lemtingos kovo 8, vis dar spinduliuojame meile ir laime.

O aplinkiniai negali atsistebėti, kas įvyko mūsų gyvenime, kad taip pasikeitė mūsų bendravimas.

Mes tiesiog išsikalbėjome, ko mums trūksta.

Tik atsiradus baimei prarasti, supranti ko gali netekti.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos

lrytas.lt