Tikrieji troškimai, kurie slepiasi už neigiamų emocijų

Neigiamų emocijų atsiradimo mechanizmas gali būti sudėtingas. Jeigu mes pykstame, tai dar nereiškia, kad esame pikti iš prigimties. Arba kai apima liūdesys ir apatija, tai necharakterizuoja mūsų kaip melancholiško asmens. Už neigiamų emocijų gali slypėti norai, kurių mes tuo metu net nesuvokiame.

Ne visos neigiamos emocijos veikia žmogų žalingai. Dažnai jos būna signalai, įspėjantys mus, kad reikia tausoti save, pailsėti. Arba, atvirkščiai, transliuoja mūsų jėgą ir padeda nugalėti.

Kaip teisingai iššifruoti neigiamas emocija?

Pyktis

Kai žmogus negauna to, ko pageidauja, jam nesąmoningai kyla pykčio jausmas, kuris padeda pajungti sau kito valią.

Galima daryti išvadą, kad pyktis padeda kontroliuoti situaciją. Ši emocija įgalina imti viršų ginče, atkeršyti už savo nesėkmes ir pralaimėjimus. Pyktį galima panaudoti ir ginant savo asmenines ribas. Per jį mes transliuojame priešininkui, kad jis turi atsitraukti. Kai mes pykstame ant savęs, tai gali būti bandymas prisiversti veikti. Pyktis – būdas nubausti save už klaidas.

Liūdesys, melancholija

Šis jausmas padeda išreikšti nepasitenkinimą savimi, savo veiksmais. Arba atskleisti savo nusivylimą kitais žmonėmis bei įvykiais, susiklosčiusia padėtimi. Gali būti ir tokia gailesčio ar savigailos forma.

Susierzinimas

Silpnoji pykčio forma. Susierzinimas apima situacijose, kai kas nors verčia nervintis. Susierzinimu mes stengiamės sustabdyti tai, kas mums trukdo. Tai suteikia galimybę nutraukti stagnaciją ir duoti impulsą veiklai. Už šio jausmo slypi siekimas išsaugoti situacijos kontrolę.

Kaltė

Kaltė – tai savęs nubaudimo forma. Kai kuriais atvejais ji padeda mums išvengti atsakomybės už savo klaidas ir nesėkmes. „Taip, aš jaučiuosi kaltas, atgailauju.“ Ir taškas. Galima daugiau nieko nedaryti.

Šis jausmas yra destruktyvi emocija, sakanti, kad atėjo laikas kažką keisti savyje. Arba reikia ieškoti priežasčių auklėjime, arba iš tikrųjų pasielgėte blogai. Svarbu išsiaiškinti nemalonaus poelgio priežastį ir atleisti sau.

Nusivylimas

Jis kyla nepasitenkinimo pavidalu, kai mes negauname to, ko trokštame.

Baimė ir nerimas

Šios emocijos susijusios su savisaugos instinktu. Baimė sukuria galimus neigiamų įvykių scenarijus. Jos užduotis – įspėti apie tai, kad mums gal būt gresia pavojus, paruošti mus teisingai reakcijai į situaciją. Todėl ignoruoti baimę būtų gana neapdairu.

Neviltis

Neviltis užvaldo žmogų po daugybės bergždžių bandymų ir pastangų.

Apatija

Apatija – tai pasyvi maišto prieš kažką forma. Ji apima žmones, kuriems trūksta energijos ir galimybių protestuoti atvirai. Taip mes tyliai demonstruojame savo jėgą ir nesutikimą.

Archyvų nuotr.

Depresija © Organizatoriai

Depresija

Tai savotiška kontrolės išsaugojimo forma. Žmogus atsiriboja nuo veiksmų, panyra į abejingumo būseną. Tada kiti žmonės būna priversti prisiimti sau mūsų įsipareigojimus. Kai kuriais atvejais depresija būna pasyvi įniršio išreiškimo forma. Jis gali tapti efektyviu manipuliacijos, kitų žmonių valdymo būdu, nes sukelia kaltės jausmą tam, kuriam ji būna adresuota.

Niūrumas, nusiminimas

Signalizuoja, kad atėjo laikas padaryti pertrauką ir pailsėti. Tokią būseną gali sukelti nesąmoningas poreikis atsisakyti kažkokio darbo, veiksmų ar sprendimo priėmimo.

alfa.lt

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder