„TV pagalbos“ žvaigždė Gerda Žemaitė prisiminė įvykį su Viliumi Tarasovu: „Rankos drebėjo, bet jam manęs pagailo“

(1)

Gerda yra baigusi verslo vadybą. Tačiau vos tik atsiėmusi diplomą, suprato, kad tai – ne jai. „Sugalvojau, kad noriu žurnalistinio kelio. Tačiau studijoms nelabai turėjau laiko“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo G.Žemaitė, Vilniaus universitete, komunikacijos fakultete, pasirinkusi savaitgaliais vykstančius žurnalistikos kursus.

Organizatorių nuotr.

„Į juos važinėdavau iš Marijampolės į Vilnių. Tuo metu Vilniaus universitete dirbo Edmundas Jakilaitis, kuris mums dėstė praktiką“, – prisiminė moteris.

Praktiką ji atliko Marijampolės regiono žiniose – tapo korespondente, rengdavo reportažus „Lietuvos ryto“ žinių laidai „Reporteris“. Tad tai buvo, kaip pati Gerda sako, labai gera pradžia.

Netrukus ji perėjo į vieną skandalingiausių laidų Lietuvoje – tapo „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Super L.T.“ korespondente. Čia ji dirbo metus.

„Dirbau ir kadre, ir už kadro“, – smagiai pasakojo Gerda.

Galų gale, ji sulaukė pakvietimo prisijungti prie „24 valandos“ (RED. – vėliau laida pakeitė pavadinimą ir tapo „TV pagalba). 

„Tuo metu net nelindome į eterį. Dirbdavome už kadro, rašydavome tekstus.

Man teko paragauti daug: iš rašymo, ir šifravimo, ir interviu ėmimo. Nebuvo taip, kad įšokau į sėkmingą traukinį – teko tikrai įdėti daug pastangų, kad būčiau tokioje pozicijoje, kokioje esu dabar“.

Pirmieji žingsniai televizijoje Gerdai buvo sunkūs. Ji prisimena, kai „Lietuvos ryto“ televizijos žinioms rengdavo pirmuosius reportažus.

„Kaip dabar prisimenu, visą tekstą užsirašydavau ant nedidelio balto lapo ir prašiau, kad operatorius po kamera laikytų.

Buvo didžiulis vėjas, tas lapas siūbavo, operatorius man paaiškino, kad taip bus blogas garsas. Teko mokytis visą tekstą atmintinai.

Buvo iššūkis kalbėti į kamerą, laisvai jaustis, ar imti interviu su drebančiom rankom“, – patirtimi dalijosi G.Žemaitė.

Gerdos noras tapti televizijos veidu buvo didžiulis. Ji prisipažino, kad tuomet, atvykusi iš Marijampolės į Vilnių, sulaukdavo kreivokų žvilgsnių.

„Buvo labai sunku kažką įrodyti. Tačiau man begalo ši sritis patiko ir norėjau joje dirbti. Dėjau visas pastangas“, – sakė ji.

Kokių pamokų atnešė televizija?

„Anksčiau būdavo baisu bendrauti su žmonėmis, pavyzdžiui, kurie užima labai aukštas pareigas arba turi didelę įtaką visuomenėje.

Tiesiog kaip epušės lapas drebėdavau, bijodavau pakalbinti. Tai dabar jaučiu laisvumą bendravime – nesvarbu nei su kuo, nei kada bendrauju.

O ir kameros baimės nebeliko“, – pasidžiaugė moteris.

Ji prisiminė ir ligi šiol įstrigusį momentą, kai dirbdama „Lietuvos ryto“ televizijoje „Super L.T“ turėdavo kalbinti Lietuvos žvaigždes. 

„Skambindavau žinomam žmogui ir prisistatydavau itin oficialiai. Tuometinė prodiuserė Edita Katauskienė mane mokė, kad turėčiau bendrauti kaip su draugais“, – juokėsi ji.

Vienas pirmųjų G.Žemaitės interviu buvo su aktoriumi Ramūnu Rudoku, kuris baigėsi... šokiu.

„Jis, kaip aktorius, čiupo jautį už ragų ir šokome tango. Pamenu, kad labai pasimečiau, pradėjau drebėti, nesupratau, kas čia vyksta“.

Gerda įsitikinusi, kad dirbti pramogų šou pasaulio reportere – sudėtinga. Dar viena tuomet savimi nepasitikinčios G.Žemaitės užduotis buvo pakalbinti dainininkus Vilių ir Violetą Tarasovus.

„Man buvo pasakyta, kad be šito reportažo galiu negrįžti (Juokiasi.).

Tuo metu buvo pati Tarasovų meilės pradžia, visa žiniasklaida juos gaudydavo. Jie dalyvavo viename projekte. Mes su operatoriumi laukėme už kampo, kad galėtume Tarasovus pričiupti.

Ir žiūrim, kad staiga Vilius ateina link automobilio kažką pasiimti. Aš pribėgau prie jo, o mano mikrofonas drebėjo į visas puses. Turėjau kažkokį nepatogų klausimą užduoti.

Pamenu, Vilius pradėjo juoktis ir jis man davė tą interviu.

Tuo metu jis griežtai apie savo santykius su Violeta nekalbėdavo. Manau, pamatęs, kaip aš drebu, jam tiesiog manęs pagailo“, – juokėsi Gerda.

Televizijos veidas sakė, kad daug pikantiškų dalykų nepatenka į eterį. „TV pagalboje“ ji su operatoriumi važinėja po įvairiausius kaimelius – ir niekada nežino, kas jų lauks.

„Žiūrovai kartais nemato daug vaizdų. Esame dėl savo saugumo panaudoję dujų balionėlį, teko kviesti policiją. Tokių vaizdų negalime rodyti televizijos ekrane.

Mūsų darbas būna pavojingas – nežinome, kokį žmogų galime sutikti, tad dujų balionėlį visada turime su savimi“, – prasitarė Gerda.

Daugiausiai laiko ji praleidžia su savo kolega operatoriumi Remigijumi. Jie taip susibendravę, kad net iš žvilgsnio supranta, kaip reikia kiekvienoje situacijoje elgtis.

„Turime net sutartinius ženklus, nors žiūrovai jų nepastebi“, – juokėsi ji.

Organizatorių nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder