Vandenyno vaiduoklis: mokslininkai penkerius metus girdėjo paslaptingą balsą

Šie banginiai yra tokie nepastebimi, kad dauguma žinių apie juos pagrįstos tik į krantą išmestų kūnų analize. Gyvūnai itin retai iškyla į paviršių, o pamatyti juos natūralioje aplinkoje dideliame gylyje yra vienas šansas iš milijono. Apie tai rašo Daily Galaxy.

BW43: paslaptingas signalas iš gelmių

Paieškos prasidėjo dar 2020 metais. Tyrėja Elizabeth Henderson ir jos kolegos vandenyje užfiksavo keistą garsą, kurį pavadino BW43. Iš pradžių manyta, kad tai kito reto banginio balsas, tačiau tiesai išsiaiškinti reikėjo įrodymų. 

Trejus metus mokslininkai plaukė į jūrą įvairiais laivais – nuo burlaivių iki žvejybinių valčių, tačiau banginiai nepasirodė. Sėkmė nusišypsojo tik 2024 metais laivo „Pacific Storm“ įgulai. Jie paskui save tempė specialius povandeninius mikrofonus ir stebėjo horizontą galingais žiūronais.

© Jaunas banginis plaukė šalia randais nusėto suaugusio patino. Nuotrauka: „Marine Mammal Science“.

Tą rytą, kai pora banginių pasirodė paviršiuje, Robertas Pitmanas, atsargos tyrėjas iš Oregono universiteto, naudodamas specialų arbaletą paėmė biopsijos mėginį. Nors gautas odos fragmentas buvo ne didesnis už pieštuko trintuką, genetinė ekspertizė vėliau įrodė: tai reti snapuotieji japoniniai banginiai. Anot E. Henderson, po ilgų bevaisių paieškų įgula šią sėkmę atšventė kaip tikrą triumfą.

Unikalūs bruožai ir kova su paukščiu

Dėl šio susitikimo mokslininkai pirmą kartą galėjo išsamiai aprašyti gyvų individų išvaizdą. Žurnale „Marine Mammal Science“ autoriai užfiksavo unikalius bruožus: visų jų galvos ir nugaros buvo šviesesnės nei pilvai, aplink akis pastebėtos tamsios dėmės, o virš jų – blyškios žymės.

Tačiau unikalus mokslinis atradimas vos nesibaigė nesėkme dėl paprasto paukščio. Kai mokslininkai specialia strėle pagaliau gavo brangų banginio odos gabalėlį, jį staiga užpuolė albatrosas. Paukštis palaikė strėlės antgalį maistu ir pradėjo jį lesti.

E. Henderson prisimena, kad įgulai teko surengti tikrą „cirką“: jie šaukė ant paukščio ir mėtė į jį bandelių likučius, kad nuvytų nuo radinio. „Žiūrint atgal, tai labai juokinga, bet tą akimirką buvo labai daug streso“, – pasakojo tyrėja.