Vasarą nudegėte saulėje – rudenį skubėkite pas gydytoją: pasekmės gali būti jaučiamos net pusmetį
Nudegimo saulėje pasekmės gali lydėti net pusmetį
Nors vasara jau praėjo, apie nudegimus saulėje kalbėti vis dar aktualu. Kaip teigia Ž. Bolevičienė, klinikos „Dimedic“ gydytoja dermatovenerologė, viešojoje erdvėje gausu informacijos apie saugų mėgavimąsi saulės spinduliais, tačiau gyventojai neretai vadovaujasi mitais, todėl tikrai daug žmonių vasarą patiria didesnius ar mažesnius nudegimus saulėje.
„Vis dar gajus įsitikinimas, kad vasaros pradžioje įdegus, o gal net patyrus nudegimą, oda pripranta, tad vėliau jos taip prižiūrėti nereikia.
Bet realybė kitokia – jei oda nėra pažeista, jos regeneraciniai procesai užtrunka apie vieną mėnesį, tuo tarpu po nudegimo odos regeneracija užtrunka kur kas ilgiau – iki 3 ar net 6 mėnesių, todėl oda gali būti jautresnė aplinkos veiksniams ir rudenį ar net žiemą“, – sako Ž. Bolevičienė.
Pasak dermatovenerologės, pradžioje po nudegimo užsitęsusiu regeneraciniu laikotarpiu oda būna jautri ne tik ultravioletiniams spinduliams, tačiau ir įvairiems mikroorganizmas, padidėja įvairių odos infekcinių ligų rizika.
Vėliau, anot gydytojos, ryškėja pigmentinės dėmės, didėja tam tikrų odos darinių atsiradimo rizika, ženkliai padidėja rizika susirgti odos onkologinėmis ligomis. Dėl šios priežasties odą reikia ne tik tinkamai prižiūrėti, bet ir profilaktiškai tikrintis jos esančius darinius – apgamus, pigmentines dėmes.
„Reikia turėti omenyje, kad saulės poveikis odai sumuojasi visą gyvenimą. Tyrimais įrodyta, kad nudegimai saulėje, patirti net vaikystėje ar paauglystėje, kone padvigubina riziką susirgti odos melanoma suaugus.
Be to, ultravioletinė saulės spinduliuotė yra atsakinga ir už odos senėjimo procesus, raukšlių formavimąsi. Todėl, kai vyresnio amžiaus pacientai ateina pas specialistus su tam tikromis odos problemomis, kurioms įtakos turi saulės poveikis bei jaunystėje buvę nudegimai saulėje, dermatologai mėgsta sakyti, jog oda „prisimena“.
Dėl šios priežasties, svarbu ne tik nuolat naudoti apsauginius kremus nuo saulės, bet ir apskritai tinkamai drėkinti odą, stebėti jos būklę, darinius, o taip pat, jei vasarą buvote nudegę, rudenį profilaktiškai pasitikrinti“, – teigia Ž. Bolevičienė.
Gydytoja priduria, kad odos būklės įvertinimui tinkama tiek kontaktinė, tiek nuotolinė gydytojo konsultacija. Nuotolinėmis gydytojų konsultacijomis gali naudotis papildomą sveikatos draudimą turintys įmonių darbuotojai.
„Konsultuotis su gydytojais nuotoliniu būdu visi įpratome karantino metu, o dabar pagal poreikius galime derinti kontaktines ir nuotolines konsultacijas.
Tai patogu, nes nereikia iš anksto registruotis ir laukti vizito savaitėmis, tad taip sutaupomas laikas vykimui iki gydymo įstaigos, o gydytojas čia ir dabar gali pakonsultuoti, paskirti tinkamiausią gydymą, išrašyti receptą vaistams ir, jei reikia, nukreipti papildomiems tyrimams ar procedūroms“, – sako Indrė Keinaitė-Tuchtienė, „Compensa Vienna Insurance Group“ Seesam Sveikatos draudimo produkto vadovė.
Nudegti galima ir rudenį
Vasarą saulės spinduliais stengiamasi mėgautis atsakingai, nebūti kaitrioje saulėje per ilgai, tačiau neretai tokios taisyklės pamirštamos jau ankstyvą rudenį. Žinoma, saulė tuomet ne tokia intensyvi, tačiau saikas leidžiant laiką saulėkaitoje taip pat svarbus.
„Išlieka tos pačios rekomendacijos vengti saulės vidurdienį, kai ji aktyviausia, tačiau, jei vasaros pradžioje rekomenduojama vengti saulės nuo 10 iki 16 val., tai jau vasaros pabaigoje, ankstyvą rudenį – nuo 11 iki 15 val.
Be to, noriu paminėti, kad šiais laikais galima lengvai pasitikrinti UV indeksą išmaniųjų telefonų orų programėlėse ir pagal tai nuspręsti, ar saugus laikas būti saulėje“, – pataria medikė.
Reikia nepamiršti, kad nors rudenėjant atrodo, kad saulės spinduliai lepina vis rečiau, jie neigiamai veikia odą net ir apniukusią dieną, o prasisklaidžius debesims gali pasitaikyti net ir nudegimų.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad tinkamai pasirūpinti nudegusia oda galima savarankiškai, tačiau pastebėjus ir kitus nudegimą lydinčius simptomus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
„Gydytis savarankiškai galima nedidelio laipsnio nudegimus, tačiau, jei iškyla vandeningos pūslės, pasireiškia stiprus skausmas, deginimas, jaučiamas bendras silpnumas, pakyla kūno temperatūra, reikėtų kreiptis į specialistus.
Pas dermatologus, ypač valstybinėse įstaigose, pacientai dėl nudegimų saulėje kreipiasi ganėtinai retai, nes reikia laukti eilėse, o šiuo atveju reikalinga skubi pagalba, kurią dažniausiai suteikia šeimos gydytojai.
Kita vertus, dažnai pacientai laiku nesikreipia pagalbos, tikėdamiesi išsiversti su naminėmis priemonėmis ir atvyksta jau su komplikacijomis“, – dalijasi pašnekovė.
Anot I. Keinaitės-Tuchtienės, nuotolinių konsultacijų metu, įvertinus paciento nusiskundimus, anamnezę, pateiktas odos pažeidimų nuotraukas, galima ženkliai greičiau suteikti pacientui rekomendacijas, paskirti reikiamą gydymą.
Tokios konsultacijos metu galima nustatyti odos pažeidimo laipsnį, komplikacijas, įvertinti kontaktinės specialisto konsultacijos poreikį.
Pasimokyti iš klaidų
O kaip išvengti nudegimų saulėje ir kokias taisykles reikėtų prisiminti kitam šiltajam sezonui? Anot gydytojos Ž. Bolevičienės, siekiant išvengti odos jautrumo, ja būtina tinkamai rūpintis visais sezonais.
Keičiantis orams pravartu iš naujo peržiūrėti kosmetinę – jeigu vasarą rinkotės lengvą, vandeningos tekstūros kremą, rudens ir žiemos laikotarpiu patariama jį pakeisti šiek tiek riebesniu.
„Vasaros metu naudoti lengvi drėkinantys pieneliai, geliai rudenį bei žiemą netinka, reikėtų rinktis riebesnes, maitinantį poveikį turinčias kosmetikos priemones.
Taip pat, saulės nualintai odai reikėtų naudoti švelnius šveitiklius, taip efektyviai pašalinamos suragėjusios, negyvos ląstelės nuo odos paviršiaus, oda tampa skaistesnė, švelnesnė, lengviau įsisavina kitas kosmetikos priemones.
Ir, žinoma, nepamiršti, kad plataus spektro apsauginiai kremai nuo saulės, ypač veido odai, turėtų būti naudojami ištisus metus. Šaltuoju sezonu galima rinktis ir mažesnio apsaugos nuo saulės faktoriaus kremą, tačiau visiškai jo atsisakyti nereikėtų“, – teigia Ž. Bolevičienė.
Rašyti komentarą