Violetinis dangus ir keistas žmogus: kaip gyvūnai iš tikrųjų mato supantį pasaulį

Ar kada nors susimąstėte, ką mato jūsų šuo, žiūrėdamas į vaivorykštę? Arba kodėl bitės taip užtikrintai skrenda prie, jūsų nuomone, visai neišvaizdžių žiedų? 

Pasirodo, mes gyvename pasaulyje, kurį apriboja mūsų pačių akys. Tačiau mokslininkų grupė nusprendė nuimti žaliuzes nuo žmogaus regėjimo ir sukūrė kamerą, leidžiančią pamatyti judantį pasaulį gyvūnų akimis. Ataskaita apie šį unikalų išradimą ir įspūdingus kadrus buvo paskelbta autoritetingame mokslo žurnale „PLOS Biology“.

Įsivaizduokite, kad vaikštote po mišką. Jums dangus yra melsvas, drugelis – geltonas, o šešėliai – tiesiog tamsios dėmės. Bet jei galėtumėte minutei „pasiskolinti“ paukščio ar bitės akis, šis pastoralinis peizažas virstų psichodeliniu šviesų šou.

Kinoteatras gyvūnams

Anksčiau, norėdami suprasti, kaip gyvūnai suvokia spalvas, mokslininkai turėjo naudoti spektrofotometriją. Tai sudėtingas, lėtas procesas, pateikdavęs tik statinius grafikus arba nejudančias nuotraukas. Tačiau gamta juk nestovi vietoje! Paukštis suka galvą, lapai dreba vėjyje, o vabzdžių sparnai raibuliuoja saulėje.

Tyrėjų komanda, vadovaujama Veros Vasas, sukūrė naują vaizdo filmavimo sistemą. Tai ne tiesiog kamera, o sudėtinga konstrukcija, vienu metu įrašanti vaizdus keturiais kanalais: mėlynu, žaliu, raudonu (kaip įprasta kamera) ir ultravioletiniu (nepasiekiamu žmogaus akiai). Specialus algoritmas apdoroja šiuos duomenis ir paverčia juos vaizdo įrašu, kuris rodo pasaulį būtent taip, kaip jį mato konkretaus gyvūno – pelės, musės ar kolibrio – receptoriai.

Kodėl dangus violetinis

Vienas įdomiausių atradimų, kuriuos demonstruoja naujosios kameros užfiksuoti vaizdai, yra dangaus spalva. Mes pripratę prie melsvumo. Tačiau paukščiams ir bitėms, kurios mato ultravioletinius spindulius, dangus atrodo kitaip. Kadangi trumposios šviesos bangos (UV) stipriai sklaidosi atmosferoje, daugumai gyvūnų skliautas yra ryškiai violetinis arba purpurinis.

Viename iš kameros kadrų matomi strazdai giesmininkai ant medžio. Mums tai tiesiog pilki paukšteliai melsvo dangaus fone. Jų gentainiams tai švytinčiomis baltomis plunksnomis būtybės sodraus violetinio fono erdvėje. Toks „apšvietimas“ padeda jiems bendrauti ir matyti vienas kitą tankiose šakose.

Drugeliai apgavikai ir „keisti“ žmonės

Drugelių nuotraukos atskleidžia tikrąją gamtos magiją. Žmogaus akiai šių vabzdžių patinai yra tiesiog nuobodžiai geltoni. Tačiau vos tik pažvelgiama į juos kito drugelio ar paukščio akimis, sparnai suliepsnoja atspalviais nuo purpurinės iki beveik juodos.

Esmė ta, kad jų sparnai atspindi ultravioletinius spindulius tam tikru kampu. Skrydžio metu tai atrodo kaip ryškus stroboskopas – šviesos blyksniai, pritraukiantys pateles. Žmogus, deja, mato tik pusę šio spektaklio.

O štai žmogus paplūdimyje bitei atrodo labai baisiai. Tyrėjai atliko eksperimentą su apsauginiu kremu nuo saulės. Kadangi kremas sugeria ultravioletinius spindulius (kad apsaugotų mūsų odą), vabzdžiui, matančiam UV spektre, išteptas žmogaus veidas atrodo taip, tarsi būtų uždažytas tiršta geltona arba juoda spalva. Taigi, jei kada nors pagavote nustebusį vapsvos žvilgsnį iškyloje, dabar žinote kodėl.

Daugiau nei tiesiog geros nuotraukos

Be estetikos, ši technologija turi didžiulę mokslinę reikšmę. Pavyzdžiui, ji parodė, kaip juodojo machaono vikšras naudoja savo kamufliažą. Tai, kas mums atrodo kaip žalia juostelė ant lapo, ultravioletinėje šviesoje kontrastuoja su fonu, įspėdama plėšrūnus apie savo nuodingumą.

Kamera sugebėjo „pamatyti“ net nuo vėjo svyruojančius mažyčius blakių kiaušinėlius ant lapo, įrodydama, kad technika gali fiksuoti smulkiausias detales dinamikoje. Tai atveria naują erą dokumentikos kūrėjams ir biologams: mes pagaliau galėsime ne spėlioti, o tiksliai matyti, kokius signalus gyvūnai siunčia vieni kitiems per vestuvinius šokius ar medžioklę.

Pasaulis aplink mus yra kur kas ryškesnis ir sudėtingesnis, nei esame pripratę manyti. Ir nors negalime fiziškai pakeisti savo akių, mokslas leidžia mums pažvelgti už žmogaus suvokimo užkulisių.