Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka" mokytoja Laura, remdamasi savo patirtimi ir moksliniais tyrimais teigia, kad žaidimo ir mokymosi sąsaja yra nepaprastai svarbi vaikų raidai. Pagal Kembridžo Universiteto mokslininkus, žaidimu paremtas mokymasis susijęs su vaiko kognityvinių gebėjimų bei emocinės raidos vystymusi. Pasak žaidimu paremtą mokymosi turinį kuriančių „Lego Foundation" įkūrėjų, toks mokymasis yra nepaprastai stiprus mechanizmas, leidžiantis vaikams būti ne tik laimingiems, bet ir išlaisvinti jų kūrybines galias.
Kūrybiškumas ir vaizduotė
Žaidimu paremtas mokymasis skatiną vaiko vaizduotę bei ugdo kūrybiškumą. Viena paprasčiausių veiklų, skatinanti vaikų vaizduotę, yra naratyvinis žaidimas. Pavyzdžiui, vaikas užsidėjęs baltą chalatą bemat tampa... gydytoju! Naudodamasis gydytojo rinkiniu, jis įsijaučia į vaidmenį ir, pavyzdžiui, klauso širdies su žaisliniu stetoskopu, leidžia „stebuklingus vaistus" naudodamas butaforinį švirkštą. Tokiu būdu jis ne tik linksmai leidžia laiką, bet ir sužino apie žmogaus anatomiją.
Loginis mąstymas ir skaičiavimas
Žaidimo pagalba vaikas pats nepastebimai gali ugdyti matematinius gebėjimus bei lavinti loginį mąstymą. Pavyzdžiui, statydamas bokštą iš detalių ir jas tuo pačiu metu skaičiuodamas, vaikas išmoks skaičiuoti daug greičiau, negu skaičius mokydamasis mintinai. Važiuojant mašinoje, vaikas gali stebėti kelio ženklus ir kartu su tėveliais vardinti gatvėje matomas geometrines figūras!
Savireguliacija ir emocijų kontrolė
Tikslingas žaislų panaudojimas gali tapti didelė pagalba vaikui, kuris dar nemoka tinkamai reikšti savo emocijų, jų pažinti bei kontroliuoti. Pavyzdžiui, įvykus konfliktinei situacijai, vaikas pasinaudojęs turimais žaislais, gali suvaidinti įvykusią situaciją ir aptarti ją su tėvais. Taip pat įvairūs nusiraminimo būdai, tokie kaip burbulų ar baliono pūtimas, juoko joga ar meditacija yra puikūs būdai nusiraminti bei suprasti užklupusias emocijas.
Fizinis aktyvumas
Egzistuoja įvairiausio tipo fizinės veiklos žaidimai: krepšinis, futbolas, „aukšta žemė" ir daugelis kitų. Vaikai žaisdami judrius žaidimus ne tik gerina fizinę būklę, bet ir ugdo bendradarbiavimo bei komunikacinius įgūdžius. Žinoma, fizinės veiklos žaidimus visada galima papildyti, siekiant tobulinti ir kitas kompetencijas. Pavyzdžiui, žaidžiant visų mėgstamas „slėpynes", namuose galima paslėpti raidžių korteles, kurias vaikas besislėpdamas gali surasti ir žaidimo pabaigoje, sudėlioti tam tikrą žodį.
Problemų sprendimas
Kasdien susiduriame su įvairiausiomis situacijomis, kuriose reikia išspręsti skirtingas problemas. Kodėl į iškilusią problemą nepažvelgus žaismingai? Juolab, jeigu toks problemos sprendimas skatina kūrybišką mąstymą? Kartais net nepastebimi, galime įgalinti vaiką kūrybiškai pažvelgti į iškilusią problemą. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad vaikas nori banano, kurio pats negali pasiekti. Jūs jam duodate užduotį: sugalvoti, kaip bananą pasiekti pačiam. Vaikas bemat pradeda kurti scenarijų, kaip pasiekti bananą: pavyzdžiui, galimai vaikas pristums kėdę prie stalo, ant jos užlips ir pasieks bananą. Galbūt vaikas bandys įtikinti kitą šeimos narį, paduoti bananą, taip lavindami savo komunikacinius gebėjimus?
Suteikti vaikui galimybę mokytis žaidžiant yra vienas geriausių būdų padėti jam užaugti smalsiu, kūrybingu, sveiku ir turinčiu visus reikalingus įgūdžius prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Kitą kartą, vaikui paprašius kartu su juo pažaisti – net nedvejodami prisijunkite! Dalinkitės atradimo džiaugsmais, užmegzkite ryšį vieni su kitais bei aplinkiniu pasauliu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą