Zanzibare keliaujanti Zita apie savo kolegę ir šefą Roką: „Jie tiek smirdėjo abudu, kad neįmanoma“

Susižavėję vietinių prieskonių kvapais ir skoniais, jie ima gvildenti idėją atidaryti restoraną čia pat, Zanzibare, tačiau iki to laukia ilgas ir spalvingas kelias.

Turistai iš Lietuvos žengia į tenykštę virtuvę, kurioje savitos taisyklės, ir atranda skonius, kurie operatoriams padovanoja kadrų, neturėjusių pasiekti eterio. „To vaisiaus smarvė buvo neapsakoma. Aušra kliūrkt jį ir visą dieną raugėjo tuo š...“, – supašaipia šypsena tenykščių vaisių valgymo ypatumus prisimena Zita, negailinti aštrių žodžių ir savo viršininkui Rokui. „Rokas nori pasirodyti, kad patiko.

Bet ko jis ten paskui nevalgė – ananasą, persiką – nieks nepadėjo. Ir man reikėjo su jais parvažiuot vidury sėdint. Ant tiek jie smirdėjo abudu... Neįmanoma“, – po duriano ragavimo skundėsi Zita.

Smagius ir komiškus „Močiučių restorano“ kompanijos kelionių įspūdžius vis aptemdo susidūrimai su skaudžia afrikietiško gyvenimo kasdienybe.

„Ko tu išgyveni, Zitele? Jie yra laimingi, ten kur yra. Turi atsipalaiduoti. Tu neišgelbėsi viso pasaulio“, – vieną nuotaikingiausių močiučių tenka raminti virtuvės šefui Rokui, kuris dar neseniai pats tramdė ašaras, stebėdamas dulkėtose Zanzibaro gatvėse su tuščiais buteliais žaidžiančius vaikus.