Legendinės balerinos Majos Pliseckajos dieta: kaip balerina sukūrė mitybos sistemą tobulai figūrai

Pusryčiai: paprastumas ir lengvumas

Majos Pliseckajos rytas prasidėdavo anksti, be tradicinių pusryčių iš košės ar sūrio pyragėlių. Ji rinkdavosi stiprią juodą kavą, dažniausiai be jokių priedų. Retais atvejais ji leisdavo sau mažą gabalėlį sūrio ar duonos su sviestu, bet paprastai likdavo alkana. Balerina laikėsi nuomonės, kad rytas – tai lengvumo ir oro metas.

Pietūs: lengvas baltymų turintis maistas

Jei pietūs prasidėdavo pagal grafiką, jie visada susidėdavo iš virtos žuvies, šviežių žalių salotų ir kiaušinių. Plisetskaja vengė garnyrų – jokių bulvių ar makaronų, net jei buvo gastronomijos sostinėse. Jai maistas nebuvo tik malonumas: ji į jį žiūrėjo kaip į svarbią savo gyvenimo būdo dalį, kuri neturi trukdyti judėti ar kvėpuoti.

Vengė perteklio

Plisetskajos racione nebuvo vietos saldumynams. Net brandžiame amžiuje, kai daugelis sau leisdavo šiek tiek pasilepinti, ji susilaikė, palikdama tik nedidelį gabalėlį kartaus šokolado po spektaklių – bet tik kaip energijos šaltinį. Vaisiai taip pat nebuvo populiarūs, nes ji laikė cukrų figūros priešu.

Alkoholis jos gyvenime pasireikšdavo tik retkarčiais: taurė sauso vyno artimųjų rate ir galimybė išgerti šampano ypatingomis progomis. Jokių triukšmingų vakarėlių su alkoholiu – vakaras buvo skirtas knygoms ir ramybei, o ne taurėms.

Gastrolių metu ji dažnai pasiimdavo patikrintus maisto produktus, teikdama pirmenybę namų virtuvei. Atsisakymas valgyti restoranuose buvo susijęs su nepasitikėjimu tuo, kad ji galės pavalgyti vietoje. Plisetskaja pabrėžė: „Aš nesilaikau dietos. Aš esu balerina“. Jai maistas buvo tik kūno degalai, o ne pagunda, o griežtas režimas buvo jos būdas išlikti laisvai ir nepriklausomai.