Lemūrija po Indijos vandenynu – mokslininkai aptiko geologinių pėdsakų, tačiau yra vienas svarbus niuansas

Mokslininkai tiria po Indijos vandenynu slypinčios senovinės sausumos liekanas. Kalbama apie Mauriciją – senovinės Žemės plutos fragmentą, susiformavusį gerokai anksčiau nei dabartiniai žemynai.

Tačiau mokslininkai pabrėžia: kol kas nėra jokių įrodymų, kad Mauricija yra legendinė Lemūrija, o juo labiau – kad ji buvo išsivysčiusios civilizacijos ar ateivių tėvynė.

Lemūrija: nuo mokslinės hipotezės iki legendos

Idėją apie Lemūrijos egzistavimą 1864 metais iškėlė britų zoologas ir biogeografas Philipas Sclateris. Jis bandė paaiškinti, kodėl lemūrų iškastinių liekanų buvo randama ir Madagaskare, ir Indijoje, nors šias teritorijas skiria Indijos vandenynas.

Sclateris iškėlė prielaidą, kad praeityje tarp jų galėjo būti didelis sausumos tiltas, kuris vėliau nugrimzdo po vandeniu. Šią hipotetinę sausumą jis pavadino Lemūrija.

Vėliau žemynų dreifo teorijos raida pateikė mokslinį panašių fosilijų paaiškinimą, todėl nebereikėjo manyti, kad egzistavo nežinomas žemynas. Paaiškėjo, kad Indija ir Madagaskaras tolimoje praeityje buvo didesnių žemyninių masyvų dalys.

Tačiau pats „Lemūrijos“ pavadinimas išliko už mokslo ribų ir pamažu tapo daugybės mistinių bei sąmokslo teorijų pagrindu.

Ateivių ir „žvaigždžių vaikų“ žemynas

Laikui bėgant ezoterinių teorijų šalininkai Lemūrijai priskyrė visiškai kitokią kilmę.

Ją pradėta vaizduoti kaip itin pažangios civilizacijos tėvynę, kurioje ši civilizacija esą gyvavo dar gerokai prieš atsirandant mums žinomoms žmonių kultūroms.

Kai kuriose legendos versijose lemūriečiai netgi buvo siejami su nežemiškomis būtybėmis.