Regis, pasirinkusi stručio pozą – įkišusi galvą į smėlį. „Mūsų valdžia – lyg akla“, – tiesiai rėžė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Laukia išskėstomis rankomis
Lietuviai užėmė žemo starto pozicijas ir sulaukę pirmojo vasario savaitgalio spurtuos apsipirkti į Lenkiją.
Varšuva nuo vasario 1-osios pusmečiui panaikino PVM dažnai vartojamiems maisto produktams. Taigi pirkėjų arčiausiai sienos su Lietuva esančiose jos parduotuvėse netrukus bus tiršta.
Lietuvių įprotis apsipirkti Lenkijoje didžiulę žalą daro ne tik mėsos perdirbimo įmonėms, bet ir mūsų šalies biudžetui.
V.Ščiavinsko nuotr.
„Turime Lenkijoje tris nedidukes firmines parduotuves – Suvalkuose, Seinuose ir Alnuose. Ne tik dėl mažesnio PVM mėsai, bet ir dėl to, kad ten patys nustatome produktams antkainius ir skelbiame akcijas, tie patys mūsų gaminiai Lenkijoje kainuoja 30–40 proc. pigiau nei Lietuvoje.
Lietuviai dažnai iššluoja mūsų parduotuves, o metinė apyvarta jose, tesiekiančiose po kelias dešimtis kvadratinių metrų, sudaro 2 mln. eurų.
Taigi ateinantį savaitgalį pamatysime, koks dabar, kai neliko PVM, bus pirkėjų iš Lietuvos srautas“, – sakė mėsos perdirbimo įmonės Krekenavos agrofirmos vadovas Linas Grikšas.
Kainų skirtumas susidaro ne tik dėl PVM, kuris svarbiausiems maisto produktams pas kaimynus dabar jau yra nulinis, o iki šiol tesiekė 5 proc. ir buvo 16 proc. mažesnis nei Lietuvoje. Įtakos daro ir Lenkijos zloto kursas, kuris euro atžvilgiu yra smarkiai nukritęs.
Gresia pralaimėjimas
Nors mūsų šalies ekspertai nuo vasario 1-osios naikinamą PVM Lenkijoje laiko politikų populizmu, verslui atrodo kitaip.
Lietuvių įprotis apsipirkti Lenkijoje didžiulę žalą daro ne tik mėsos perdirbimo įmonėms, bet ir mūsų šalies biudžetui.
V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko D.Dundulio, Lenkija PVM pusmečiui panaikino tam, kad susigrąžintų kaimyninių šalių pirkėjus.
„Gal po pusmečio lenkai PVM ir grąžins į lengvatinę 5 proc. poziciją, tačiau Lietuvos ekonomika konkurencinėje kovoje bus pralaimėjusi.
Lietuviai, vokiečiai ir kiti Lenkijos kaimynai ir vėliau važiuos į ją iš inercijos. O PVM yra būtent ta priemonė, kuri padeda įgyti pranašumą prieš konkurentus“, – prognozavo D.Dundulis.
Pastaruoju metu jam kyla klausimų, ar kartais nėra taip, kad mūsų šalies valdžia, kategoriškai nemažindama PVM, ypač mėsai, specialiai dangsto šešėlį? Ar ne todėl, kad turgaviečių prekeiviai yra nemenka rinkėjų grupė?
Juk, anot D.Dundulio, mūsų šalies vadovai laikosi įsikibę nuostatos, kad mėsai sumažintas PVM nepakeis kainų parduotuvių lentynose.
Tokią išvadą jis daro girdėdamas premjerės Ingridos Šimonytės kalbas apie tai, kad lengvata maisto produktams nėra ta priemonė, kuri padėtų sumažinti infliaciją, o vartotojai nepajus kainų mažėjimo.
Taip esą nutiko pernai liepą, kai sumažinto PVM tarifo maitinimo paslaugoms niekas nė nepastebėjo.
„Taip, maisto produktų kainos nuolat kyla, tačiau sumažinus PVM jos neišvengiamai tam tikrą laiką būtų mažesnės. Stovint ant infliacijos kopėčių tai būtų žingsnis atgal, ant žemesnės pakopos. Vartotojai tikrai pajustų naudą“, – aiškino D.Dundulis.
Neišvežtų pinigų
Pasak D.Dundulio, pati didžiausia PVM sumažinimo nauda – padidėjęs Lietuvos prekybininkų konkurencingumas prieš konkurentus Lenkijoje.
Lietuvių įprotis apsipirkti Lenkijoje didžiulę žalą daro ne tik mėsos perdirbimo įmonėms, bet ir mūsų šalies biudžetui.
V.Ščiavinsko nuotr.
„Tai padarius mūsų šalies gyventojai paliktų mažiau pinigų Lenkijoje, nei tai padaro dabar, pirkdami joje ne tik maistą, bet ir buities, ir kitas prekes.
Už pinigus, liekančius Lietuvoje, galėtume sukurti ir daugiau darbo vietų, ir pakelti darbuotojams atlyginimus – padidėtų ir į biudžetą sumokami mokesčiai.
Tačiau nežvelgiama plačiau – negalvojama apie tai, kad sumažintas PVM užkirstų kelią pinigų išvežimui į Lenkiją“, – kalbėjo D.Dundulis.
Lietuvių įprotis apsipirkti Lenkijoje didžiulę žalą daro ne tik mėsos perdirbimo įmonėms, bet ir mūsų šalies biudžetui.
V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak jo, PVM lengvata praverstų ir pienui, ir kitiems maisto produktams, tačiau sumažinus jį visiems valstybės biudžetas prarastų daug lėšų. Bet būtent mokesčių lengvata mėsai turi didžiausią poveikį kovai su šešėliu.
Tos pačios nuostatos laikosi ir L.Grikšas – lietuvių įprotis apsipirkti Lenkijoje didžiulę žalą daro ne tik mėsos perdirbimo įmonėms, bet ir mūsų šalies biudžetui.
„Žmonės laisvi rinktis, o valstybės tarpusavyje konkuruoja ir mokesčių politikos srityje. Tačiau toje šachmatų partijoje su Lenkija Lietuva nuolat pralaimi.
Juk didėjant paklausai galėtume gaminti daugiau produktų, reikėtų daugiau darbo jėgos. Kadangi jos trūksta, tektų dėl darbuotojų konkuruoti keliant algas. Vadinasi, didėtų pajamų mokesčiai biudžetui“, – kalbėjo L.Grikšas.
Nuolat junta spaudimą
Pasak įmonių grupės „Biovela Group“ vadovo Audriaus Kantausko, Lenkijos spaudimas dėl sumažinto PVM Lietuvos įmonėms visada buvo labai stiprus. O dabar spaudimas padvigubės.
„Lenkijoje mėsai seniai buvo taikomas lengvatinis 5 proc. PVM. Tai mus vertė ir tebeverčia dėl šviežios kiaulienos ir jos gaminių pardavimo konkuruoti su šešėliniu verslu.
Tikėtina, kad dabar ta konkurencija taps dar intensyvesnė, nes iš Lenkijos bus atvežta gerokai pigesnės mėsos, kuri atsidurs turgavietėse ir nebus deklaruota“, – nuogąstavo A.Kantauskas.
Jis priminė, kad nuo 2021-ųjų rugsėjo turgavietėse turėjo įsigalioti nauja tvarka – prekeiviai turėjo pildyti elektroninį žurnalą, vykdyti įsigytų ir parduotų maisto produktų apskaitą. Bet tokio reikalavimo data buvo atidėta iki šiųmečio sausio, paskui vėl nukelta.
Lietuvių įprotis apsipirkti Lenkijoje didžiulę žalą daro ne tik mėsos perdirbimo įmonėms, bet ir mūsų šalies biudžetui.
V.Ščiavinsko nuotr.
„Nežinia, kodėl tokiai apskaitai taip ir nebuvo uždegta žalia šviesa, nors toks sprendimas turėtų labai stipriai sumažinti šešėlį. O dabar tas nulinis PVM tarifas Lenkijoje tiktai dar labiau paaštrins situaciją“, – kalbėjo A.Kantauskas.
VMI yra nurodžiusi, kad apie 34 proc. turgavietėse gaunamų pajamų vertinamos kaip šešėlinės. Būtent fiziniai asmenys, prekiaujantys turguje, nuslepia didžiąją dalį pajamų.
Įžvelgia diskriminaciją
Užtat kitoje vietoje dėl PVM lengvatų valdžia šaudo pro šalį. Mat šį šildymo sezoną rekordiškai išaugus sąskaitoms už šilumos energiją Vyriausybė rengiasi sumažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui nuo 9 iki 5 procentų.
„PVM lengvatą šildymui gautų tik tie gyventojai, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai. Tai apskritai neteisingas principas visų Lietuvos žmonių atžvilgiu.
Šilumos siurblių sunaudojamai elektrai valdžia nė neketina mažinti PVM. A.Srėbalienės nuotr.
Nes šildymo būdų yra įvairių: vieni krosnis kūrena malkomis arba anglimis, kiti naudoja dujas arba elektrą (pavyzdžiui, šilumos siurblius) ir PVM sumoka mokėdami už elektros energiją, bet jokių lengvatų jie negali tikėtis.
Todėl brangaus centralizuoto šildymo problemą paprasčiau spręsti pasitelkus kompensacijas, o ne mažinant PVM. Pigesnės šilumos Lenkijoje lietuviai nesusipirks, o maistui skirtus pinigus išveža į Lenkiją“, – priminė D.Dundulis.
Skaičiuoja kitaip
Pasak D.Dundulio, kaip Finansų ministerija apskaičiavo, kiek lietuviai išleidžia per metus Lenkijoje, nes jie ne tik atsiskaito bankų kortelėmis (tokius duomenis turi bankai). Dažniausiai jie atsiskaito grynaisiais, išsikeitę eurus į zlotus.
Tokiu atveju, atsiskaitant grynaisiais, nebelieka tikslios informacijos apie perkamas prekes.
„Darbo užmokesčio augimas susijęs su įmonių apyvarta. Jai sumažėjus sumažės ir vidutinis darbo užmokestis, blogiausiu – bankrotų – atveju prasidės masiniai atleidimai. Be tinkamos valdžios reakcijos į Lenkijos veiksmus Lietuvai „negresia“ gyventojų pajamų didinimas“, – sakė D.Dundulis.
Svetur išveža milijardus eurų
„Lietuvos rytui“ banko „Swedbank“ pateiktais duomenimis, 2021-aisiais mūsų šalies gyventojai Lenkijoje, atsiskaitydami šio banko kortelėmis, išleido 65 mln. eurų.
„Tai 60 proc. daugiau nei 2020-aisiais, kai kaimynams mūsų klientai paliko 41 mln. eurų. 2019-aisiais ši suma siekė 54 mln. eurų“, – sakė šio banko atstovas Saulius Abraškevičius.
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, 2021 metų antrąjį pusmetį SEB banko klientai Lenkijoje išleido 75 proc. daugiau lėšų negu tokiu pat 2020 metų laikotarpiu.
„Augimas atrodo labai didelis, tačiau 2020-aisiais dėl pandemijai valdyti įvestų ribojimų Lietuvos gyventojų kelionės bei atsiskaitymai Lenkijoje smarkiai krito ir spartesnis jų atsigavimas prasidėjo tik 2021 metų vasarą“, – priminė T.Povilauskas.
Pasak jo, tikėtina, kad gyventojų atsiskaitymų vertė Lenkijoje šiemet turėtų toliau augti, o didelę įtaką tam gali turėti dar didesnis maisto kainų skirtumas, kuris skatins daugiau lietuvių keliauti į Lenkiją apsipirkti.
„Daug lietuvių už prekes ir paslaugas moka grynaisiais, kuriuos išsikeičia vietoje. Todėl atsiskaitymų kortelėmis duomenys rodo tik dalį jų išlaidų Lenkijoje“, – sakė T.Povilauskas.
Tikisi infliacijos nuosmukio
Kaip teigiama Finansų ministerijos atsiųstame komentare, lietuvių Lenkijoje įsigyjamų maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų dalis nuo bendro vartojimo krepšelio nėra reikšminga.
„2020-ųjų duomenimis, lietuvių išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams Lenkijoje sudarė apie 0,9 proc. visų išlaidų šiems produktams (tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje kartu sudėjus), o didesnę dalį lietuvių pirkinių Lenkijoje sudarė produktai, kuriems taikomas standartinis 23 proc. tarifas, kurio mažinti Lenkija nenumato.
2020 metais lietuviai Lenkijoje patyrė išlaidų už 227 mln. eurų (bankų duomenimis, pagal atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, – red.), iš jų tik apie 55 mln. eurų teko maistui ir nealkoholiniams gėrimams.
Tuo tarpu viena taikliausių strategijų, norint kovoti su aukštomis kainomis – gyventojų pajamų didinimas sparčiau negu auga infliacija. Vyriausybė, sudarydama 2022 metų biudžetą, reagavo į infliacijos projekcijas ir priėmė konstruktyvius sprendimus sparčiau didinti gyventojų pajamų augimą, nei auga kainos.
Dėl šių sprendimų, pensijos šiemet vidutiniškai augo 12 proc., minimali mėnesinė alga (MMA) – 13,7 proc., neapmokestinamųjų pajamų dydis – 15 proc., o vidutinis darbo užmokestis, numatoma, augs per 9 proc., kai prognozuojama vidutinė metinė infliacija – 4 proc.
Apie du trečdalius šiandieninės infliacijos lemia išorės veiksniai – tarptautiniu mastu išaugusios importuojamų energijos žaliavų ir pramoninių prekių kainos. Pasibaigus šildymo sezonui, nusistovėjus energetinių žaliavų kainoms, numatoma, ir kitų prekių ir paslaugų kainos turėtų pradėti mažėti.
Tuo tarpu už šešėlinės ekonomikos mažinimą atsakinga tarpinstitucinė Vyriausybės Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra atsakinga už prekybos turgavietėse ir maisto prekių kiekio apskaitymo kontrolės priemones.
Šiuo metu turgaviečių pardavėjams nustatyta prievolė deklaruoti įsigytus prekių kiekius. Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje buvo diskutuojama įvesti elektronines apskaitos priemones.
Primename, jog 2002-2008 Lietuvoje galiojo PVM lengvata mėsai, tačiau šešėlinės ekonomikos sumažėjimas nebuvo nustatytas.
Kalbant apie šildymo kainas, pažymėtina, jog čia situacija šiek tiek kitokia.
Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos ten, kur nereguliuojama rinka (pvz. maisto produktai), yra neefektyvios, nes didžiausią naudą gauna perpardavėjai, o ten, kur kainos yra reguliuojamos, pvz. energijos tiekimo sektoriuose, PVM lengvatos tampa mažesnėmis kainomis vartotojams. Todėl tai galėtų būti vienas iš sprendimų energijos krizei suvaldyti.
Šiuo metu vertiname įvairias alternatyvas, jų fiskalinį poveikį bei suderinimą su Europos Sąjungos teise, o galimus pasiūlymus ketiname pristatyti šią savaitę“.
Rašyti komentarą