Lietuvių grupė feisbuke daro stebuklus: po daugelio metų suranda jaunystės draugus ar niekad nepažintus giminaičius

Pasirodo, jog naudojantis socialiniais tinklais galima ne tik palaikyti ryšius su artimaisiais, tačiau tuos artimuosius ir surasti. 

Net tokiu atveju, kai jų neteko matyti jau virš 30 metų, o galbūt ir per visą gyvenimą progos susipažinti nebuvo.

Būtent tokiu būdu vienai moteriai pavyko surasti tėčio giminę, su kuria iki lemtingos dienos niekada taip ir neteko bendrauti, o kitai – atgaivinti kontaktus su mokslo draugais, kurių nematė jau ne vieną dešimtį metų.

Dažnam besinaudojančiam socialiniais tinklais atrodo įprasta tai, jog gana nesudėtingai galime pamatyti kaip gyvena, kuo užsiima, ar kokius pomėgius turi mūsų giminaičiai, seni draugai, o gal netgi ir trumpam šiame gyvenimo kelyje sutikti pažįstami.

Užtenka paieškos langelyje įrašyti žmogaus vardą bei pavardę, ir – voila. Kartais ir visą nuotraukų albumą įmanoma pamatyti, jei tik žmogus linkęs viešinti savo gyvenimo akimirkas internete.

Tačiau ne visada viskas taip paprasta. Ypač tuomet, kai kontaktai su artimaisiais jau seniai nutrūkę, o galbūt – net ir niekados nebuvę užmegzti.

Tad norint surasti tokį žmogų, tenka gerai pasukti galvą, kad pavyktų suprasti, kurio siūlo galo vertėtų griebtis.

O tada gelbsti kartais užslopinamas, tačiau pas kiekvieną širdy vietos visuomet atrandantis gerumo jausmas.

Pasirodo, jog senai matytus klasiokus, kursiokus ar netgi giminaičius, su kuriais galbūt niekad ir neteko susipažinti, gana paprastai gali padėti, o dažnais atvejais ir padeda surasti visiškai nepažįstami žmonės.

Jų dėka – vos per dieną randami atsakymai į visą gyvenimą galvoje kirbėjusius klausimus.

Neįtikėtina, tačiau šie dalykai vyksta vienos iš feisbuke sukurtų grupių pagalba.

Artimų žmonių paieškai skirtoje grupėje „Ieškau giminių, senų draugų, klasiokų, artimųjų – Junkitės prie grupės“ – daugiau nei 60 tūkstančių žmonių.

Jie ne tik patys ieško žmonių, su kuriais norėtų atgaivinti ryšius, tačiau atsiliepia ir į kitų pagalbos šauksmą.

Vieni palinki sėkmės, antri pasidalina kontaktais žmonių, galinčių turėti naudingos informacijos, treti – ir patys suteikia reikiamos informacijos, o galbūt netgi atpažįsta, jog tai jie patys yra ieškomi.

Nors įdėtos pastangos pasiteisina ir ne visiems grupės nariams, sėkmės istorijų tikrai yra. Keletas jų – ir portalo Alfa.lt skaitytojų dėmesiui.

Pavyko ne iškart

Šiandien Vokietijoje gyvenanti Jolanta pasakoja, kad mokyklą baigė jau prieš 35 metus, tačiau po ilgos pertraukos su klasiokais pirmąkart susitiks tik šiemet.

Liepos pabaigoje įvyksiantis klasės susitikimas – dar prieš 5 metus užsimezgusio moters noro vaisius.

Bet telefonas mirgėjo nuolat, o keisčiausia, kad rašė visiškai nepažįstami žmonės.

„Suorganizuoti klasės susitikimą bandau jau ne pirmą kartą. Anksčiau šios grupės nežinojau, todėl apie tai, kad ieškau klasiokų, pasiskelbiau savo feisbuko sienoje.

Tačiau bandymas buvo nesėkmingas, niekas neatsiliepė“,– pasakojo Jolanta.

Šiemet Jolantai parašė mokyklos laikų geriausia draugė, kuri vėl paragino moterį pabandyti surasti seniai matytus klasiokus.

Šįkart – jau aukščiau aptartoje feisbuko grupėje. Ten Jolanta įkėlė klasės nuotrauką, taip pat parašė ir mokyklos, kurią baigė, pavadinimą, bei nurodė baigimo metus.

„Draugė sako bandom, jei nepavyks, susitiksim dviese. Bet telefonas mirgėjo nuolat, o keisčiausia, kad rašė visiškai nepažįstami žmonės.

Viena klasiokė ir pati atsiliepė į mano įrašą. Klasėje mūsų buvo 28, o vien tik per feisbuką suradom 21 klasioką. Tam prireikė 2 savaičių“,– istorija dalijosi moteris.

Įdomu tai, jog pavyko surasti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenančius klasiokus. Pasirodo, jog ne vienintelė Jolanta išsikėlė gyventi svetur – moters mokslo draugai šiandien gyvena tokiose šalyse, kaip Vokietija, Šveicarija ar Rusija.

Sentimentai suves ir gyvenančius užsieny

Tiesa, nors ir ne per socialinius tinklus, tačiau viena iš moters klasiokių visai netyčia bažnyčioje per Velykas sutiko ir klasės auklėtoją, kurios Jolanta taip pat ieškojo.

„Auklėtoja visiškai nepasikeitusi, tik mūsų gal nelabai prisiminė, bet parodžius klasės nuotraukas atpažino. Aišku, ne visus, jai jau apie 80 metų. Atsiminė tuos, kurie buvo neklaužados arba pirmūnai“,– šypteli Jolanta.

O ir pati moteris neslepia, jog pamačiusi nuotraukas atpažino ne visus klasiokus – bent 2 iš jų, kaip pasakojo Jolanta, pasirodė visiškai neatpažįstami.

Tačiau laiko ir progų apsiprasti su prabėgusių metų paliktais pokyčiais pakanka, mat šiandien su surastais mokslo draugais moteris bendrauja telefonu, o feisbuke sukurtoje privačioje grupėje visi dalijasi nuotraukomis ne tik iš mokyklos, bet ir studijų laikų ar kitų gyvenimo tarpsnių.

Vis dėlto, ne visi per praėjusius metus nutikę pokyčiai kelia džiugias emocijas. Jolantai paskelbus įrašą apie tai, kad ieško klasiokų, iš kai kurių bendraklasių artimųjų buvo sulaukta žinučių, kuriomis pranešta, jog šių žmonių neieškotų – su jais jau atsisveikinta.

O vieno iš klasiokų jau 20 metų neranda net ir patys artimiausi žmonės, jis laikomas dingusiu be žinios.

Jolanta sako jaučianti nerimą dėl to, ar visi iš jau atsiliepusių bendraklasių atvyks į liepą suplanuotą susitikimą. Visgi 10 klasiokų patikino – pasimatyti tikrai atvyks.

„Užsisakėme sodybą, norime aplankyti ir mokyklą, tačiau susitikimas vasarą, reikės, kad kas atvažiuotų ir įleistų mus.

Šiandien dienai ir klasiokai iš užsienio jau nusipirkę bilietus, žada atvažiuoti. Labai noriu ir auklėtoją po tiek metų pamatyti, žadėjo sudalyvauti, jeigu sveikata leis“,– emocijomis su portalu dalijosi moteris.

Giminė netikėtai gerokai praplatėjo

Tuo tarpu Daivai iš Šilalės minima feisbuko grupė padėjo praplėsti giminaičių gretas. Moteris pasakoja visą savo gyvenimą nepažinojusi tėčio ir giminaičių iš tėčio pusės.

Taip jau nutiko, jog Daivos mama nusprendė nekurti šeimos su moters tėčiu, pora be pykčių pasuko skirtingais keliais.

„Neturėjau absoliučiai jokios informacijos apie tėtį, tik žinojau, kad buvo vedęs, susilaukė vaikų, bet nežinojau nei kiek, nei kur. Maždaug žinojau rajoną, kad būtent kažkur Šilalės rajone“,– atviravo Daiva.

Tačiau bėgant metams moters galvoje sukosi nemažai neatsakytų klausimų. Buvo įdomu, ar tėtis vis dar gyvas, kaip jam sekasi, o galiausiai – kaip priimtų dukrą.

Kaip sako pati Daiva, galbūt ir kraujo šauksmą pajuto. O ir pačiai moters mamai buvo įdomu.

Kadangi dukros tėčio gimtinėje sykį moteris yra buvusi, tad atsiminimų vedamos juodvi kartu su Daiva ir nuvyko į Šilalės rajoną, ten teiravosi, ar vietiniai gyventojai ką nors apie vyrą žinantys.

Tačiau informacijos gauti tąkart nepavyko, o ir pati vietovė buvo nemažai pasikeitusi – juk Daivos mama ten lankėsi dar prieš 50 metų.

„Buvom užklydusios į vieną sodybą, ten niekas tėčio nepažinojo, tad tos pastangos buvo bergždžios. O vėliau, man būnant pas mamą, ji užsiminė, kad turi tėčio nuotrauką iš jaunystės. Tai aš tą nuotrauką tiesiog nusipaveikslavau ir įkėliau į grupę.

Apie grupę žinojau jau anksčiau, buvau skaičiusi ir nemažai sėkmingų istorijų, kai žmonės dėkoja ir yra laimingi suradę klasiokus ar kitus artimus žmones, tad pagalvojau, kad pabandyti verta“,– prisiminė Daiva.

Pamatė, kad turi tą pačią nuotrauką

Jei klasiokų ieškojusi Jolanta mėgino rasti 28 žmones, kuriuos kas nors iš grupės narių galbūt atpažintų, tai Daivai šioje situacijoje teko kur kas sunkesnė užduotis – tikėtis, jog įkeltą įrašą pamatys žmonės, pažįstantys ar bent ką nors žinantys apie šį vieną moteriai artimą asmenį.

Giminė tai tikrai plati, buvo toks jausmų protrūkis, iš karto tiek daug visko.

Tačiau dar tą pačią dieną atsirado Daivos tėtį atpažinusių žmonių. Vienas jų netgi turėjo tokią pačią nuotrauką, kurią moteris ir įkėlė į feisbuką. Tai buvo Daivos sesuo.

„Atsirado daug žmonių, kurie būtent pagal nuotrauką atpažino tėtį, pavyzdžiui, kaimynai, žmonės iš Pajūrio seniūnijos. Tą dieną tikriausiai neatsitraukiau nuo telefono.

Viena iš tėčio dukrų, jau iš antros santuokos, ji gyvena Airijoj. Ji man pasakojo, kad pamatė tą nuotrauką ir pagalvojo, jog vaidenasi, nes tokią pačią turi ir pati.

Kiek pamenu, iš viso atsiliepė 3 seserys. Taip pat gavau ir tėčio brolių kontaktus, susiradau juos feisbuke“,– apie per dieną prasiplėtusią giminę pasakojo Daiva.

Nors paaiškėjo, kad pats Daivos tėtis jau miręs, moteris neslepia, jog perprasti visus giminystės ryšius su iš tėčio pusės atsiradusiais giminaičiais buvo tikrai nelengva. Kaip juokauja moteris – darbo atsirado visai savaitei.

Tačiau giminės moterį priėmė itin šiltai. Džiaugėsi ne tik Daivos, bet ir jos tėčio seserys – šios neneigė laimės dėl to, jog turės dar vieną dukterėčią.

„Giminė tai tikrai plati, buvo toks jausmų protrūkis, iš karto tiek daug visko. O būtent su jauniausia tėčio dukra mes labai šiltai bendraujame, kol kas dar tik žinutėmis, bet planuojam susitikimą, kai kita sesuo grįš iš Airijos.

Tėtis su žmona turbūt 5 atžalų susilaukė, o žmona, kiek žinau, vis dar gyva. Gyvena Šilalės rajone“,– sakė moteris.

Tiesa, Daiva išsiaiškino ir kur yra tėčio tėviškė, šią vietą buvo aplankiusi, o ateityje ten žada atsivežti ir mamą.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder