Lietuvoje pirmą kartą minima Mecenatystės diena: kokią vertę ji kuria?

Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, mecenatystė turi reikšmingą įtaką visuomenės raidos procesuose, o mecenatai – lyderiai, kurie investuoja savo uždirbtus pinigus, laiką, dėmesį tam, kad padarytų ilgalaikį poveikį.

„Tikimės, kad Mecenatystės diena dar labiau Lietuvoje išryškins dalijimosi bei bendradarbiavimo svarbą kuriant viešąjį gėrį. 

Pradėdami minėti šią dieną mūsų šalyje rėmėmės užsienio valstybių patirtimis, kurios rodo, kad tokios tradicijos prisideda prie filantropijos augimo“, – sako ministras S. Kairys. 

Mecenatystė – priemonė, stiprinti demokratijos pamatus 

Vienas iš pagrindinių Mecenatystės dienos įtraukimo į atmintinų dienų sąrašą Lietuvoje iniciatorius –  MO muziejus. 

„Idėja inicijuoti tokią dieną kilo matant, kad Lietuvoje filantropijos kultūra vis dar yra pradinėje raidos stadijoje. 

Mecenatystės diena – dar viena proga didinti reiškinio žinomumą, svarbą, padėkoti esamiems filantropams. 

Be to, filantropija ir mecenavimas yra labai svarbus nevyriausybiniam sektoriui. O stiprus nevyriausybinis sektorius yra vienas iš pamatų piliečiams jaustis savo valstybės savininkais“, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė. 

Pasak jos, aukodami ir prisidėdami prie socialinių, švietimo, sporto, kultūros organizacijų ir jų veikimo piliečiai tvirtina demokratijos pamatus. 

Būtent įvairios ne pelno siekiančios organizacijos prisideda prie decentralizuotos valstybės stiprinimo, o tai yra svarbi stiprios demokratijos dedamoji. 

Minėta data Lietuvoje, anot M. Ivanauskienės,  taip pat yra pasirinkta neatsitiktinai. Šią dieną apie mecenatystės svarbą kalbama daugelyje Vakarų pasaulio šalių, įskaitant JAV ir Kanadą. 

„Tiek Amerikoje, tiek Europoje mecenatystės dienos dažnai siejamos su masinėmis aukojimo akcijomis, kai žmonės, aukodami nedidelėmis sumomis, pasiekia labai didelių rezultatų. 

Tad ir Lietuvoje norime parodyti, kad filantropija nėra vien tik apie turtingus aukotojus, bet apskritai apie visuomenines nuostatas. 

Kiekvienas iš mūsų galime būti filantropijos kultūros dalimi, net ir prisidėdami nedidelėmis sumomis“, – sako M. Ivanauskienė. 

Dalintis su kitais – malonumas 

Mecenatas, verslininkas, bendrovės „Arimex“ įkūrėjas bei ilgametis „Gelbėkit vaikus“ rėmėjas Arnas Jurskis organizacijai šiemet skyrė didžiausią per visą jos istoriją paaukotą sumą. 

Bendrai mecenato šiai organizacijai paaukota suma siekia 300 tūkst. eurų. Kaip teigia A. Jurskis, galimybė dalintis jam yra didžiulis malonumas. 

„Augau paprastoje šeimoje, kai dar vaikystėje pačiam teko galvoti, kaip užsidirbti. Per daug metų man pavyko sukurti sėkmingą verslą ir šiandien turiu galimybę dalintis. 

Suvokus, kad sėkmė – tai ne pinigų kiekis, o tai, kiek galiu atiduoti, prisidėti prie pokyčio, filantropija natūraliai tapo mano požiūrio į gyvenimą ir verslą dalimi. 

Labai norėčiau, kad filantropijos kultūra Lietuvoje dar labiau stiprėtų, todėl savo pavyzdžiu noriu paskatinti kurti realius pokyčius“, – pasakoja A. Jurskis. 

Verslininkas teigia, kad daugiausia paramos jis skiria organizacijoms, padedančioms vaikams. Anot jo, palaikymas jauname amžiuje, kai dar tik formuojasi gyvenimiškos patirtys ir vertybės, yra ypač svarbus. 

„Kartais mecenatystė taip ir lieka tik skambus žodis, nors šiandien jau galime matyti, kad Lietuvoje šios tradicijos pamažu stiprėja. 

Ne kartą dalinausi savo idėja apie daugiausia labdarai skiriančių žmonių šimtuką – per daug dažnai girdime vien turtingiausių žmonių šimtukus. Galbūt Mecenatystės diena juos paskatins suklusti“, – teigia mecenatas. 

Apie mecenatystę Lietuvoje

Lapkričio 15-ąją Lietuvoje paskelbus Mecenatystės diena, kasmet bus rengiami nacionalinių, savivaldybės ir bendruomenės mecenatų pagerbimo renginiai. Šiemet iškilmingas Mecenatystės dienai skirtas renginys bus surengtas Sapiegų rūmuose, Vilniuje.

Nacionalinio mecenato vardas pagal įstatymą šiuo metu skiriamas tam, kas mecenuojamam projektui suteikė paramos už ne mažiau kaip 1 mln. eurų. 

Savivaldybės mecenato vardas – tam, kas skyrė ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, jei savivaldybėje gyvena iki 25 tūkst. gyventojų, o didesnėse savivaldybėse ar savivaldybėse, kurios teritorijoje yra kurorto statusą turinti gyvenamoji vietovė, – daugiau kaip 250 tūkst. eurų. 

Bendruomenės mecenato vardas suteikiamas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio bendra paramos suma mecenuojamam projektui per vienerius metus yra ne mažesnė kaip 50 tūkst. eurų.

Pirmasis nacionalinio mecenato vardas buvo suteiktas bendrovės „Teltonika“ steigėjui ir savininkui Arvydui Paukščiui už paramą atstatant Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčią. 

Šiemet Nacionalinio mecenato titulas suteiktas ir UAB „Tesonet Global“ įkūrėjams Tomui Okmanui ir Eimantui Sabaliauskui, už paramą viešajai įstaigai „Mėlyna ir geltona“. 

Vilniaus miesto savivaldybės mecenatu šiemet tapo ir minėtas UAB „Arimex“ įkūrėjas, direktorius Arnas Jurskis, už paramą visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“. 

Taip pat dr. Pranas Kiznis – už paramą Nacionaliniam muziejui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. 

Bendruomenės mecenatais šiemet palkelbti UAB „ACME grupė“ ir Juozapavičių šeima (UAB „AIM investicija“) – už paramą Vilniaus universiteto fondui.

Mecenatų vardai įrašomi į Mecenatų knygą, ji pildoma ir saugoma Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.