Liublino trikampio valstybės suvienijo pajėgas kovoje prieš Rusijos režimo propogandą ir dezinformaciją

Metams besibaigiant LR Vyriausybės kanceliarijoje pristatyta ataskaita apie Rusijos režimo vykdomą dezinformaciją prieš Liublino trikampio šalis.

Šį svarbų dokumentą parengė trijų šalių kovos su dezinformacija ekspertai. Jėgas sujungė trys dezinformaciją analizuojančios nevyriausybinės organizacijos - „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ (angl. „Civic Reslience Iniatiative“) iš Lietuvos, „Detector Media“ iš Ukrainos bei „Kosciuszko Institute“ iš Lenkijos.

Ataskaitoje yra išsamiai išanalizuoti šalies medijose vyraujantys prorusiški naratyvai, dezinformacijos kanalai bei veikiantys subjektai.

Studijos autoriai išskiria šiuos svarbiausius Kremliaus vykdomos propagandos tikslus: paveikti žmonių tikėjimą ateitimi, mažinti pasitikėjimą tarp visuomenės grupių bei diskredituoti tarptautinį bendradarbiavimą ir solidarumą. Taip pat siekiama naudoti istorinį revizionizmą ir manipuliuoti trijų šalių istorija, siekiant pakenkti jų įvaizdžiui.

Siekiant didinti žmonių nepasitikėjimą savo valstybėmis ir jų valdžia, Rusijos režimas dažnai renkasi tokių naratyvų skleidimą: „šalys nėra suverenios valstybės“, „vyriausybės yra nestabilios ir nekompetentingos“.

Taip pat bandoma įteigti, kad „šalys yra ekonomiškai nesavarankiškos“, „Lietuva / Lenkija / Ukraina yra priklausomos nuo išorinio valdymo“ arba „jomis naudojasi Vakarai / elitas / slapta pasaulio vyriausybė“.

Siekiant menkinti pilietinę visuomenę, bandoma įteigti, kad „NVO, nepriklausoma žiniasklaida ir jos atstovai yra Soroso lėlės, Vakarų marionetės“. Taip pat vyrauja propagandinis naratyvas, kad žmonės neturi perspektyvų savo šalyse: „žmonės palieka šias šalis ieškodami geresnio gyvenimo“, „didžioji dalis piliečių mano, kad situacija šalyse blogėja“, „visuomenėje auga nusivylimas“ ir t. t.

Ekonominiai ir energetiniai taikiniai propagandiniame ir dezinformaciniame naratyve irgi yra svarbūs: „infliacija ir energetinė krizė yra nulemta Vakarų politikos aklumo“, „piliečiai susimoka už valdžios padarytas klaidas“.

Kitas labai svarbus Kremliaus propagandos tikslas yra supriešinti atskiras visuomenės grupes tarpusavyje. Tam tikslui yra naudojama rusofobijos korta. Pavyzdžiui, „Liublino trikampio šalyse yra paplitusi rusofobija“, „vykdoma diskriminacija / terorizavimas čia gyvenančių rusakalbių“, „atakuojama rusų kultūra“ ir „ignoruojamas prorusiško požiūrio balsas viešojoje erdvėje“. Rusofobiją yra bandoma sutapatinti su nacizmu: „persekioja žmones už jų politines pažiūras“, „kontroliuoja informacinę aplinką“.

Propaganda vykdoma ir pabėgėlių klausimu: „pabėgėliams yra sudaromos geresnės sąlygos negu vietiniams gyventojams“ arba „atvykę pabėgėliai sugriaus šalių identitetą“.

Formuojamas požiūris ir į sankcijų politiką: „sankcijos Rusijai yra neefektyvios“, „sankcijos labiau pakenkė Vakarams negu Rusijai“, „Vakarai slapta vis tiek prekiauja su Rusija“, „sankcijos tik dar labiau sustiprina Rusiją“, „Europos piliečiai nepalaiko sankcijų Rusijai“ ir t. t.

Pasataruoju metu labai intensyvėja pats naujausias naratyvas, kad „Vakarai / NATO pradeda karą su Rusija“ arba „karo pramonei rekia naujo karo ir ji to siekia“.

Didelis dėmesys ataskaitoje taip pat skiriamas ir kovos su dezinformacija priemonėms Liublino trikampio šalyse. Analizę pristačiusio kovos su dezinformacija eksperto L. Andriukaičio teigimu, visos trys šalys turi geras sistemas visuomenės atsparumo dezinformacijai ugdyti.

Tačiau, pasak jo, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pamatėme, jog dezinformacija yra vienas iš agresijos ginklų, aktyviai naudojamų ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Lietuvą bei Lenkiją.

Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad labai svarbu yra kuo greičiau pradėti taikyti ES Skaitmeninės rinkos direktyvą, kuri turėtų įsigalioti nuo 2024 metų sausio 1 d. Ji numatytų efektyvias priemones, kaip esamuoju laiku kovoti su propaganda ir dezinformacija skaitmeninėje erdvėje.

Taip pat būtinas kovos su dezinformacija veiksmų koordinavimas, sutelktas vienose rankose, centras, veikiantis regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Ataskaitos rengėjai pabrėžė tolesnio grėsmių analizės ir atsako į dezinformacinio raštingumo ugdymo bei bendradarbiavimo tarp skirtingų sektorių, institucijų svarbą.

Analitiko L. Andriukaičio teigimu, taip pat reikalinga toliau siekti interneto platformų veiksmų pažabojant dezinformaciją socialiniuose tinkluose bei kitų priemonių vystymo, kuriomis būtų galima bausti dezinformacijos veikėjus ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu, taip sustabdant jų manipuliacinę veiklą ir apsaugant savo visuomenes.