Martinas Gusiatinas: „Man patinka dirbti“

Pakiliai nusiteikęs verslininkas neslėpė, kad yra malonu būti įvertintam, tačiau atvirai teigė manantis, kad 30 kartą „Vakarų ekspreso“ renkamo „Metų klaipėdiečio“ vardo labiausia yra vertas dirigentas Stanislovas Domarkas.

Per valandą trukusį pokalbį su M. Gusiatino spėjome aptarti ir politines aktualijas, ir verslo aplinką šalyje, ir biurokratiją, kuri dažnai stabdo geras idėjas. 

Tačiau daigiausiai dėmesio pašnekovas skyrė Klaipėdai ir klaipėdiečiams. Kalbėjo apie tai, kad yra daug svarbesnių dalykų už pinigus, pasakojo apie darbus, kuriuos jau nuveikė ir kuriuos dar planuoja nuveikti kartu su partneriais. Taip pat pateikė ir ketą pasiūlymų Klaipėdos merui.

Kaip šiandien gyvena Martinas Gusiatinas? Kokia jūsų dienos darbotvarkė?

Aš esu pensininkas. Man vasarį bus jau 83-eji metai. Tačiau visi stebisi, kad aš dar dirbu. Man patinka dirbti. Kitokio aš gyvenimo neįsivaizduoju. 

Visą gyvenimą teko sportuoti, bėgti, dirbti. Aš daug tokių pavyzdžių žinau, kai žmonės išeina į pensiją ir nustoja dirbti. Tačiau tai ne mano būdui. Žmogus yra sukurtas tam, kad dirbtų, užsiimtų veikla. 

Man patinka, kad mes turim gerą „Stemma grupės“ kolektyvą. Statome, pasakyčiau, neeilinius objektus. 

Štai praėjusį mėnesį Klaipėdos centre, Gegužės gatvėje, atidarėme geriatrijos centrą. Ir tai, ką mes padarėme, labai šaunus dalykas. 

Aš net ir pats galvoju, kad vieną kambarį ten paimčiau (šypsosi). Ten ir medicina, ir pirtis, ir vonios - viskas yra. Gali gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat labai svarbu, kad ir šalia yra daug žmonių, vyksta gyvas bendravimas.

Dar su pranciškonu broliu Benediktu kalbėjome, kad gera idėja būtų net kotedžus senjorams pastatyti. 

Ten, kur jų bažnyčia, kuriamas klasteris, labai gera vieta. Bet čia turėtų gal miestas, pati valstybė daugiau rūpintis. Mes Klaipėdai savo darbą jau padarėm. Išsprendėme problemą didelei daliai miesto senjorų.

Pats didžiausias jūsų projektas - „Memelio miestas“. Kaip sekasi vystyti šią teritoriją prie marių?

„Memelio miestas“ daugiau dukros Ingos iniciatyva. Mes pradėjome statybas. Ten 12 metų nieko nebuvo daroma. Tai sudėtingas projektas. 

Aš verslininkas, suprantu tuos sunkumus, kalbėjomės su dukra. Sprendimas buvo, kad reikia miestui padaryti, padaryti kažką ypatingo. 

Suradome du profesorius architektus, dirba mūsų pačių architektas. Projektas brangus, mes tikrai į jį nežiūrime per pelno prizmę. 

Bet mes padarysim, Klaipėda galės didžiuotis. Kaip pavyzdį pasakysiu, kad kalbėjome su potencialiais partneriais. 

Kai sužinojo, kad po visu „Memelio miestu“ planuojame požeminį automobilių parkingą, iškart pasakė, kad tai jų nedomina. 

O mes darome, kad visame kvartale nebūtų automobilių, kad visas eismas vyktų po žeme. Viršuje - pėsčiųjų zona, kavinukės, komercija. 

Žmogus atvažiuoja į požeminę aikštelę mašina, liftu pasikelia... Mes to siekiame ir, galvoju, kad pasieksime. 

Aišku, daug biurokratijos yra. Vien detaliojo plano rengimas truko dvejus metus. Dažnai atrodo, jog mūsų valdiškos institucijos suinteresuotos, kad nieko nebūtų daroma. Taip neturėtų būti.

O kaip matote pačią Klaipėdą? Ar miestas keičiasi? Koks buvo prieš kelis dešimtmečius, koks dabar? Kokią matote Klaipėdos perspektyvą?

Tai, ką matau dabar, galiu pasakyti, - geras pavyzdys yra naujasis meras Arvydas Vaitkus. Atėjo žmogus, pažiūrėkit, - koks sujudimas mieste.

Tik kiek daugiau nei metus dirba, o Klaipėdoje jau matome permainas: naujos stovėjimo aikštelės, tvarkomi pastatų fasadai, vystomi projektai... 

Aišku, gal jam šiek tiek pasisekė, toks laikas. Kai kurie projektai buvo planuojami ankstesniais metais, o dabar įgyvendinami. 

Tačiau matyti dabartinio mero pastangos. Jis ir pas mus atvažiavo, viską apžiūrėjo, parodėme. Todėl žiūrint į Arvydo Vaitkaus veiklą ir man norisi daugiau prisidėti. Padaryti tai, ką galime padaryti.

Dabartinė situacija man primena buvusio miesto vadovo Alfonso Žalio laikus. Gal tik Žalys daugiau rėmėsi verslininkais. 

Prisimenu, sukviesdavo verslininkus kokią nors idėją pristatyti. Geras pavyzdys yra Jūrų muziejus Smiltynėje. 

Tuomet viena įmonė formas presui darė, kita dar kažką, trečia pinigais prisidėjo ir taip gimė Jūrų muziejus.

Ir dabar, jei miesto galva pakviestų mane, aš su mielu noru ateičiau, prisidėčiau prie geros idėjos.

Mieste yra daug didelių įmonių. Kiekviena galėtų prisidėti, kad miestui sukurtų kokį nors simbolį.

Užtruktume trejus ar penkerius metus, skubėti nereikia, bet galima padaryt gerą objektą, kuris papuoštų miestą.

Bet Klaipėdoje nemažai didelių įmonių, kurių savininkai nėra klaipėdiečiai, kuriems pirmiausia rūpi pelnas ir ne visi gal yra miesto patriotai?

Tai tam ir yra miesto meras, kad verslininkai taptų miesto patriotais ir pasidalintų savo pelno dalimi. Juk įmonėse dirba žmonės, naudojasi miesto infrastruktūra, važiuoja autobusais. 

Verslas taip pat suinteresuotas, kad Klaipėda klestėtų. „Vakarų laivų remonto“ įmonės savininkas yra estas, daug užsienio įmonių kuriasi Klaipėdos LEZ, gauna mokesčių lengvatas. 

Reikia tik paskatinti, sukurti gražų projektą, prie kurio įgyvendinimo norėtų prisidėti. Tai būtų ne tas pats, kas tiesiog pervesti pinigus miestui. 

Verslas turi suprasti, kad turi būti matomas mieste. Neužtenka vien mokesčius mokėti.

Gal kas nesupras. Aš, aišku, žiūriu kitaip - pinigų juk nenusineši. Bet jei gali padaryti kažką gero miestui, - kodėl nepadaryti? 

Mes padarėm ir dar vieną gerą dalyką. Danės krantinės link šiaurinio rago. Jos turi būti sutvarkytos. Todėl padarėme projektą ir padovanojome miestui. 

Taip miestui ne tik sutaupėme pinigų, bet ir padėjome išvengti daug biurokratijos. Miestas dabar pažadėjo sutvarkyti krantinę. Tai yra geras miesto ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys.

Jei mes statome gražius pastatus, tai ir krantinė turi blizgėti. Tikiu, kad ir Uosto direkcija sutvarkys krantines kitoje pusėje link marių. 

Bus įrengta marina, kruizinių laivų terminalas. Kad miestiečiai galėtų ateiti prie marių ir grožėtis vaizdu.

Bet šalia veikia uostas, triukšmas, dulkės...

Aš atvirai pasakysiu: nesuprantu miesto vadovų, kad šitoj vietoj leidžiama krauti dulkėtus krovinius. Negali šito būti. 

Juk vienu momentu nekrovė ir klaipėdiečių skundų nebuvo. Dabar vėl pradėjo krauti. Tačiau viską galima išspręsti. 

Tokie kroviniai gali būti kraunami pietinėje uosto dalyje, toliau nuo gyvenamųjų namų. Man kaip klaipėdiečiui būtų gėda net tuo užsiimti, tokia veikla miesto centre negalima užsiimti.

Jūs esate Klaipėdos garbės pilietis. Per daugelį metų tikrai daug kartų buvote ir įvertintas, nominuotas. Kiekvieną kartą, kai vėl esate siūlomas ir renkamas, kaip tai vertinate, kokios emocijos užvaldo?

Kaip kokios emocijos... Aišku, reikia siekti pirmos vietos (juokiasi). Aišku, ne, aš juokauju. Aš sveikinu tokią „Vakarų ekspreso“ iniciatyvą. 

Manau, kiekvienam būtų malonu tapti Metų klaipėdiečiu. Aš tik iš „Metų klaipėdiečio“ nominacijos išbraukčiau visus Klaipėdos garbės piliečius. 

Neleisčiau jiems dalyvauti (šypsosi). Bendrai galvoju, kad tokie renginiai, rinkimai yra reikalingi. 

Jei konkrečiai kalbėti apie šių metų „Metų klaipėdiečio“ nominaciją, tai neabejotinai Stanislovas Domarkas labiausiai yra vertas. Jo indėlis į Klaipėdos ir šalies kultūrą tikrai didžiulis. 

Man kažkaip norisi net Algiui Latakui (taip pat pretenduoja tapti „Metų klaipėdiečiu 2024“) paskambinti, pasakyti, kad ir jis užleistų tą vietą. 

Man keista, kad Domarkas dar nėra Klaipėdos garbės pilietis.

Tokie renginiai ir rinkimai tikrai reikalingi. Reikia skatinti miesto gyventojus. Gal miestas galėtų inicijuoti atskirą renginį ir verslui. 

Jau kalbėjome apie verslo dalyvavimą puošiant miestą. Už tai galėtų būti įvertinimas įmonei, verslininkui. Tai pats meras galėtų inicijuoti. 

Tuomet „Metų klaipėdiečio“ nominacija galėtų būti skiriama daugiau meno pasaulio žmonėms, o verslininkai būtų atskirai įvertinami.

O kokią matote Klaipėdą ateityje? Dažnai diskutuojama, ką labiau vystyti - uostą, pramonę ar labiau plėtoti Klaipėdoje turizmo infrastruktūrą?

Pirmiausia visada reikia galvoti ir apie tai, iš ko mes turim gyventi. Todėl uostas yra uostas. Žinoma, Klaipėdos centre prie marių esantis vadinamasis Žiemos uostas ateityje turėtų būti atvertas visuomenei. 

Tai galėtų tapti gražia vieta su priėjimu prie vandens, dar viena marina. Kiek girdžiu, ir meras Vaitkus apie tai kalba. Dėl turizmo - tai yra svarbu visai valstybei. 

Tačiau šalia mes turim Nidą, Palangą. Klaipėdą pirmiausia reikėtų sutvarkyti ne tiek dėl turistų, kiek dėl vietos gyventojų. 

Kalbame apie turizmą, tačiau pirmiausia reikia galvoti apie klaipėdiečius. Dažnai nuvažiuoju prie jūros ties Giruliais, link Karklės. 

Ten stūkso tokios senos betoninės konstrukcijos, kažkokie įrenginiai buvo, dar nuo karo laikų.

Galbūt laikas būtų sutvarkyti paplūdimius, kad žmonės galėtų nuvažiuoti pailsėti. Nuo Melnaragės iki Palangos puikiausias ruožas, kurį galima pritaikyti laisvalaikiui. 

Reikia, kad gyvybė tokiose vietose būtų. Reikia išvalyti, sutvarkyti, pastatyti kavines. Kad žmonės galėtų ledų pavalgyti, atsigerti. 

Žinoma, yra problema pačioje valstybėje. Tokiose vietose draudžiama įrengti, draudžiama statyti, tačiau nieko nėra neįmanoma. Tai gali ir turi keistis.

Kalbant bendrai, tai jau dabar turime džiaugtis tiek pačia Klaipėda, tiek Lietuva. Važiuodamas per Lietuvą matai išpuoselėtas sodybas, gražiai sutvarkytą aplinką. 

Esu matęs daug pasaulio, už daugelį valstybių esame dviem galvom aukščiau. Turime puikią gamtą, turime jūrą. Ko mums trūksta? Reikia tik džiaugtis.