Maudynės prie ežero su vaikais baigėsi muštynėmis su įniršusiais šeimininkais

Ir tik dabar Giedrius gali lengviau atsikvėpti. Anksčiau dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str.) nuteistas vyras Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išgirdo išteisinamąjį nuosprendį.

Pabandė sutvarkyti ežero pakrantę

Problemų Giedriui pridariusi istorija įvyko 2023 metais. Liepos 22 dieną vyras su šeima ilsėjosi tėvui priklausančioje sodyboje Trakų rajone, Čižiūnų kaime.

Šalia sodybos – ežeras, tačiau vienintelis nedumblėtas krantas su smėliuku – kaimyniniame sklype. O šeimininkai pyksta, kai kas nors bando ten išsimaudyti.

Giedrius su kaimynu karštą liepos vakarą nusprendė išvalyti ežero pakrantę kaimynų žemėje – su žoliapjovėmis jie ėmė pjauti nendres, kai prisistatė įpykę šeimininkai. Moteris konfliktą pradėjo filmuoti telefonu.

„Giedrius G. mane užpuolė, pastūmė, gal bandė atimti telefoną iš rankų, – pasakojo nukentėjusioji. – Jis suėmė mane už rankų, tada staigiai paleido ir pasitraukė, aš praradau pusiausvyrą, nenorėdama nukristi nevalingai sugriebiau jam už kapišono. Tada pajutau stiprų smūgį į dešinę ranką, nukritau. Kai gulėjau ant žemės, jis griebė už rankų ir lauždamas pirštus atėmė telefoną.“

Giedrius teisinosi, kad tai moteris pirmoji griebė jį už kapišono, bandė užsiversti ant savęs ir šaukėsi pagalbos, imituodama užpuolimą, o galiausiai pati nugriuvo neišlaikiusi pusiausvyros.

„Nestūmiau ir jokių smūgių jai nesudaviau“, – teisme teisinosi kaltinamasis.

O telefoną iš moters jis atėmė norėdamas atgauti žoliapjovę, kurią konflikto pradžioje paėmė ir išsinešė sodybos šeimininkas, paaiškinęs, kad tą daro norėdamas turėti daiktinius įrodymus atvykstantiems policininkams.

Vėliau ekspertai nustatė, kad nukentėjusiajai po šio konflikto liko mėlynės ant dešinio žasto ir kairės rankos piršto.

Stūmė į šakas

Po mėnesio, rugpjūčio 19 dieną, vėl įvyko kaimynų susidūrimas. Tądien Giedriaus šeima atvyko į sodybą. Karštą dieną vaikai su brolio žmona iškart nubėgo prie ežero, o jis liko prie sodybos pjauti žolę.

„Tuomet pas mane atėjo kaimynai. Supratęs, kad vėl kils konfliktas, jie išgąsdins mano vaikus, nusprendžiau nueiti juos pasiimti. Jie man priekaištavo, kodėl vaikštom per jų sklypą. 

Aš bandžiau eiti toliau, bet moteris agresyviai šaukė, kad niekur neisiu“, – pasakojo kaltinamasis.

„Žengus žingsnį toliau ji staigiai šoko link manęs, ranka ją nustūmiau ir ji suklupo atsiremdama į žemę rankomis, o keliais krito ant šakų krūvos, kurias pati sudėjo ant tako, kad mes negalėtume praeiti link ežero. 

Tris kartus jai pakartojau nešokti ant manęs, bet ji atsikėlė ir vėl puolė. Tuomet ją dar kartą pastūmiau“, – teigė Giedrius.

Po šio konflikto nukentėjusiajai nustatyti nubrozdinimai ir sumušimai ant kairės šlaunies ir kelio.

Sulaukė kaltinimų smurtu

Šie du incidentai baigėsi ilgai trukusiais teismų procesais. Tik 2025 metų gegužės 5 dieną Vilniaus regiono apylinkės teismas Giedrių išteisino. Nuosprendyje rašoma, kad per pirmąjį incidentą jis nepadarė jokio nusikaltimo.

Vertindama epizodą dėl moters pastūmimo teisėja nusprendė atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

Tačiau visiškai kitaip į šią situaciją pažiūrėjo Vilniaus apygardos teismas, Giedrių pripažinęs kaltų dėl abiejų epizodų ir skyręs jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, taip pat priteisęs nukentėjusiajai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Ir tik dabar LAT teisėjų kolegija vyrą visiškai išteisino, konstatavusi, kad jo teismuose nėra jokios tyčios.

„Iš bylos aplinkybių matyti, kad Giedrius G. buvo įsitikinęs, jog jis turi teisę laisvai be savininko sutikimo nueiti neilgą kelią iki pakrantės per V. S. sklypą, tačiau nukentėjusioji S. J. ir pats sklypo savininkas V. S. kategoriškai draudė Giedriui G. tai daryti ir ėmėsi fizinių savo teritorijos gynimo veiksmų.

Teisėjų kolegija šioje byloje nesprendžia klausimo, kas buvo teisus šiame ginče. Byloje esančiame Giedriaus G. tėvui priklausančio sklypo 2007 m. sudarytame plane nurodyta tik tiek, kad tarp šių sklypų projektuojamas pėsčiųjų takas. Apie V. S. sklype įregistruotą servitutą jokių duomenų byloje nėra. 

Kilusių konfliktų aplinkybės ir eiga rodo, kad abi konflikto pusės pasirinko netinkamą būdą ginti savo interesus“, – nusprendė teisėjai.

Teisėjai neįžvelgė tyčios smurtauti

Tačiau teisėjų kolegija vertino, kad nei ežero pakrantės tvarkymas, nei bandymas eiti pasiimti savo vaikus, nėra tokie veiksmai, nuo kurių galima gintis kaip nuo pavojingo kėsinimosi.

„Nesant jokios saugotinos infrastruktūros šiame sklype ir rizikos patirti žalą, byloje užfiksuotas ganėtinai agresyvus sklypo ribų gynimas nuo kaimyno. Tiek asmenų parodymuose, tiek byloje esančioje filmuotoje medžiagoje užfiksuota agresyvi nukentėjusiosios reakcija į minėtus Giedriaus G. veiksmus: isteriškas šaukimas, gąsdinimai, fizinis kontaktas.

Taigi nukentėjusioji su sklypo savininko pritarimu pasirinko konfliktišką būdą, pašalinantį bet kokias galimybes kaimynams civilizuotai susitarti dėl leidimo ar neleidimo kirsti sklypo ribas ir patekti į maudynių vietą.

Kita vertus, Giedrius G. taip pat aktyviai dalyvavo konfliktuose: piktai reagavo į nukentėjusiosios reiškiamas pretenzijas, nevengė barnių ir susistumdymo su ja, nepaisė raginimo neperžengti svetimo sklypo ribų, buvo laikinai savavališkai paėmęs jos telefoną“, – rašoma LAT nutartyje.

Tačiau, pasak LAT, nepaisant netinkamos nuteistojo reakcijos, negalima Giedriaus veiksmų vertinti kaip nusikalstamų: jis nesudavė smūgių, o visi sužalojimai atsirado nukentėjusiajai griūnant po to, kai ji pati provokavo konfliktą.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų Giedriaus G. veiksmų kryptingumas ir intensyvumas įtemptose konfliktinėse situacijose (tiek pirmojo, tiek antrojo įvykio metu) nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis padarė žalą nukentėjusiajai tyčia, t. y. suvokdamas šios žalos neišvengiamumą ar didelę tikimybę, norėdamas padaryti jai šią žalą arba sąmoningai leisdamas jai atsirasti“, – konstatavo teisėjai.

Šis LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.