Apsauga nuo saulės „TikTok“ taikiklyje: kodėl mitai apie SPF tampa virusiniai ir kokią grėsmę tai kelia sveikatai

„TikTok“ jau seniai tapo ne tik pramogų platforma, bet ir erdve, kurioje formuojasi požiūris į sveikatą, grožį ir savivartę. Tačiau būtent čia vis dažniau pasirodo virusiniai vaizdo įrašai, kuriais kvestionuojamos pagrindinės dermatologų rekomendacijos.

Kaip praneša leidinys „New York Post“, naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „PLOS Digital Health“, parodė, kad turinys apie apsaugos nuo saulės priemonių „žalą“ sukelia neproporcingai didelį aktyvumą, nors sudaro tik nedidelę dalį visų vaizdo įrašų SPF tema.

Mitai apie SPF tampa virusiniai

Tyrėjai išanalizavo 971 populiariausią vaizdo įrašą apie apsaugą nuo saulės platformoje „TikTok“, ir rezultatai atskleidė įdomią disproporciją: pasirodo, tik apie 13% turinio kėlė abejonių dėl SPF, tačiau būtent šie įrašai sulaukė gerokai daugiau patiktukų, komentarų ir pasidalijimų.

Didžioji dalis vaizdo įrašų, maždaug 86%, vis dėlto palaikė apsaugos nuo saulės priemonių naudojimą ir pabrėžė jų vaidmenį saugantis nuo fotosenėjimo, aknės, pažeidimų ir odos vėžio.

Visgi būtent kritikos ar abejonių turintis turinys pritraukė daugiau dėmesio ir kūrė iškreiptą įspūdį apie „anti-SPF“ pozicijos populiarumą.

Ką teigia mitai

Tarp labiausiai paplitusių teiginių virusiniuose vaizdo įrašuose – tai, kad apsauginis kremas nuo saulės neva yra „endokrininę sistemą ardanti medžiaga“, galinti paveikti hormonų balansą, „užkrėsti“ motinos pieną, kad jame yra mikroplastiko bei toksiškų komponentų ir jis kenkia ekosistemai.

Kai kurie vartotojai taip pat teigia, kad apsaugos nuo saulės priemonės yra pavojingos pačios savaime ir kad deginantis neva geriau išvis atsisakyti jų naudojimo.

Ką sako mokslas

Tyrėjai ir dermatologai pažymi, kad šiai dienai nėra mokslinių įrodymų, jog plačiai naudojami „cheminių“ priemonių su SPF apsauga ingredientai įprastomis koncentracijomis keltų pavojų žmogaus sveikatai.

Mokslininkai aiškina, kad tiek „cheminės“, tiek mineralinės apsaugos nuo saulės priemonės yra laikomos saugiomis. Skirtumas yra tik jų veikimo mechanizmas: vienos sugeria UV spindulius, kitos – juos atspindi.

Pagrindinė tyrimo išvada vienareikšmė: apsaugos nuo saulės nebuvimas niekada nėra saugesnė alternatyva SPF naudojimui.

Socialinių tinklų vaidmuo platinant dezinformaciją

Nepaisant informacijos prieinamumo, žinių apie apsaugą nuo saulės lygis išlieka žemas. Tarp jaunimo, ypač „Z kartos“, situacija kelia didžiausią nerimą, nes pas juos stebimos didelės bazinių žinių apie apsaugą nuo saulės spragos.

Dermatologė Marisa Garshick pažymi, kad iki 95% klaidingos informacijos apie SPF gali ateiti būtent iš socialinių tinklų. Tai vyksta ne tik dėl tiesioginių influencerių pareiškimų, bet ir dėl vizualinių tendencijų, pavyzdžiui, ilgo buvimo saulėje be apsaugos romantizavimo arba įdegio demonstravimo kaip „sveiko“ rezultato.

Istorija su „TikTok“ rodo, kaip greitai estetinės tendencijos gali išstumti medicininius faktus. Apsauginis kremas nuo saulės išlieka viena svarbiausių priemonių odos pažeidimų prevencijai, nepriklausomai nuo to, kokie virusiniai tampa priešingi vertinimai. Todėl pasaulyje, kuriame algoritmai dažnai sustiprina garsiausius, o ne teisingiausius balsus, kritinis mąstymas tampa toks pat svarbus, kaip ir SPF kasdienėje priežiūroje.