Be Mėnulio, Žemė turi dar vieną gamtinį palydovą, tačiau jis nėra visiškai tikras

Publikacijoje aiškinama, kad kvazipalydovai nėra tikrieji Žemės palydovai. Tai asteroidai, kurie skrieja aplink Saulę beveik ta pačia orbita kaip ir mūsų planeta, todėl susidaro įspūdis, tarsi jie suktųsi aplink Žemę. 

Šiuo metu astronomams žinoma mažiausiai apie aštuonis tokius objektus.

Ypatingą mokslininkų susidomėjimą kelia būtent Kamoʻoalewa. Spektroskopinių tyrimų duomenimis, šis asteroidas gali susidėti iš Mėnulio nuolaužų, kurios buvo išsviestos į kosmosą po galingo kito asteroido smūgio.

Būtent šios hipotezės patikrinimas yra pagrindinis misijos „Tianwen-2“ tikslas. 

Aparatas pakilo 2025 metų gegužės 29 dieną. Visgi sudėtingiausia misijos dalis tik prasideda. 

Pasak straipsnio autoriaus, Kamoʻoalewa aplink savo ašį apsisuka maždaug kartą per 28,3 minutės. Toks didelis greitis rodo, kad tai, tikėtina, yra vientisas uolinis monolitas, o ne biri nuolaužų sankaupa, o tai gerokai apsunkina mėginių paėmimą.

Kaip praneša CNSA, suartėjimo etape zondas palaipsniui tyrinės asteroidą, nustatys optimalią vietą medžiagos paėmimui, po to sinchronizuos savo paties sukimąsi su asteroido sukimusi ir specialiu manipuliatoriumi bandys paimti mėginius.

Užbaigus šią operaciją, kapsulė su surinkta medžiaga pajudės Žemės link. Kinijos kosmoso agentūra tikisi, kad ji Žemėje nusileis iki 2027 metų pabaigos.

Pristačius mėginius, pagrindinis aparatas savo misijos nebaigs. Jis tęs skrydį link pagrindinio žiedo kometos 311P, kurią pagal dabartinius skaičiavimus turėtų pasiekti tik 2035 metais.

Šaltinis: unian.net