Medikų vieta kare: bėgant – sankcijos

Gyvybiškai svarbi funkcija

J. Grebenkovienė ragino gydymo įstaigas supažindinti darbuotojus su parengta informacija apie jų pareigas ir atsakomybes mobilizacijos ir karo metu, kad staiga nekiltų neaiškumų ir neatsakytų klausimų.

„Paskelbus mobilizaciją ar karo padėtį, kiekvienas turime žinoti savo vietą valstybėje, medikai taip pat nėra išimtis. 

Jie priskiriami kategorijai darbuotojų, kurie atlieka gyvybiškai svarbią valstybės funkciją. Medikų bendruomenei kyla nemažai klausimų, kaip būtų organizuojamos ir teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos paskelbus mobilizaciją ar karo padėtį, kokios būtų darbo sąlygos. 

Todėl, bendradarbiaudami su JGA, išsamiai atsakėme į keliamus klausimus“, – sako SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Kanclerė priminė, kad medicinos sektoriaus darbuotojai yra itin reikalingi kritinėse situacijose, todėl yra svarbu, kad jie gautų visą reikiamą informaciją.

„Informacinė kampanija su jaunųjų gydytojų asociacija buvo sugalvota, nes medikų bendruomenei išties trūksta informacijos apie pasirengimą grėsmėms bei mobilizaciją galimam karui. 

Vieni svarbiausių klausimų – kaip būtų organizuojamos ir teikiamos paslaugos, kokios būtų darbo sąlygos, kaip keistųsi medikų funkcijos ir atsakomybės. 

Jaunieji medikai ėmėsi šios iniciatyvos kalbėti apie visą medikų bendruomenę, aiškinamoji medžiaga bus skirta plačiai medicinos sričiai. 

Prasidėjus mobilizacijai darbo specifika neturėtų skirtis, labiausiai keisis darbo organizavimas. 

Paskelbus mobilizaciją valstybė pertvarko procesus ir nukreipia pagrindinius savo resursus tomis kryptimis, kurios yra aktualiausios“, – kalbėjo ji.
 
J.Grebenkovienė komentavo, kad nėra prasmės turėti vieną didelę centrinę ligoninę. SAM planuoja, kad 14 didžiausių šalies ligoninių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Tauragėje, Alytuje, Telšiuose, ir Marijampolėje taptų pagrindinėmis įstaigomis, kurios teiktų sveikatos priežiūros paslaugas trauminiams pacientams. 

Šios traumų klasės įstaigos ir dabar Lietuvoje teikia 80 proc. visų stacionarių sveikatos priežiūros paslaugų, tad atsiradus karo situacijai galėtų priimti didžiausius pacientų srautus. 

Būtent tos įstaigos ruošia apsaugos priemones, stiprina gebėjimą dirbti nepertraukiamu ritmu ilgą laiką, kad paslaugų tiekimas nesustotų.

Pareigą privalės vykdyti

Kanclerė aiškino, kad karo situacija paveiks ne tik su traumomis dirbančius gydytojus – kiekvienas medicinos lygmuo turi savo paskirtį.
 
„Nors dažniausiai svarbiausią vaidmenį turės dirbantys su traumomis ir sužeistaisiais, nemenkus srautus kuruoti privalės ir šeimos gydytojai, kurie yra priskiriami pirmajam lygmeniui. 

Ambulatorines paslaugas teikiantys medikai taip pat turės didžiulę atsakomybę teikti paslaugas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis arba tiems žmonėms, kurie turi lengvesnių sutrikimų ir jiems paslaugos gali būti suteikiamos ambulatoriškai. 

Prasidėjus mobilizacijai, pirmo lygmens gydytojams reikės teikti paslaugas kur kas didesniems srautams negu yra dabar ir nuimti krūvį nuo stacionarių gydymo įstaigų“, – aiškino ji.
 
Medikui nusprendus atsisakyti vykdyti procedūras mobilizacijos metu, jo lauktų nemalonios pasekmės – gali būti skiriama ir baudžiamoji atsakomybė.
 
„Jeigu, paskelbus karo padėtį, medikas bus įrašytas į kurios nors įstaigos civilinį mobilizacinį personalo rezervą, natūralu, kad jam neatvykus į įstaigą grės atsakomybė dėl funkcijų nevykdymo. 

Pirmiausia bus taikoma administracinė atsakomybė. Jeigu situacija yra ypač sudėtinga, gali būti skiriama ir baudžiamoji atsakomybė. 

Todėl tikrai reikia įsidėmėti, kad jeigu medikas yra įrašytas į šį rezervą, savo pareigą jis privalo vykdyti“, – atkreipė dėmesį J.Grebenkovienė.
 
SAM įspėja, kad karo metu kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose gali sutrikti tam tikrų medikamentų tiekimas, gali būti greitai išnaudotas įstaigos turimas sukauptas medicininių priemonių ir vaistinių preparatų rezervas, susidaryti darbuotojų trūkumas, reikšmingai padidėti pacientų srautai, gali būti sugriauta arba apgadinta dalis įstaigos infrastruktūros, tai turėtų reikšmingos įtakos sklandžiam įstaigų darbui. 

Esant šioms aplinkybėms, gali pailgėti darbo valandų skaičius, darbuotojai gali būti perkeliami į kitas gydymo įstaigas.

Kyla poreikis

Kanclerei pritarė ir JGA aktyvo narė, ,,Baltas frontas“ projekto vadovė Beatričė Vėliuvienė teigdama, kad svarbiausia užtikrinti, jog medicinos personalas nepasimestų įvykus nestandartinei situacijai.
 
„Diskutuodami su kolegomis identifikavome, jog karo metu medikų darbas tampa dar svarbesnis, tačiau žinių, kaip elgtis tokiose situacijose, vis dar stinga. 

Todėl mūsų tikslas – kad kiekvienas medikas žinotų, kaip elgtis mobilizacijos ar karo atveju, ir drauge su kolegomis galėtų veikti darnioje bei organizuotoje komandoje. 

Kviečiame visus aktyviai dalyvauti pasiruošimo procese ir kelti klausimus dėl išliekančių neaiškumų“, – ragino B.Vėliuvienė.

SAM praneša, kad parengtoje medžiagoje medikai gali rasti atsakymus, ką sveikatos sektoriui reiškia mobilizacija, kaip ją paskelbus keistųsi darbo sąlygos ir apimtys, kas pasirūpintų mažamečiais vaikais, jeigu abu tėvai yra medicinos darbuotojai, ir panašiai.
 
Stiprinant pasirengimą mobilizacijai ir karui, sveikatos priežiūros specialistams organizuojami mokymai. 

Planuojama iki 2026 m. apmokyti 6 tūkst. medicinos darbuotojų, įtraukti kritines kompetencijas, skirtas operatyviai ir koordinuotai teikti sveikatos priežiūros paslaugas mobilizacijos ar karo metu, į medicinos studijų programas.
 
SAM ir sveikatos sektoriaus įstaigos periodiškai dalyvauja bendrose pratybose su kariuomene – šiemet jau įvyko trejos tokio pobūdžio pratybos, dar tiek pat planuojama iki metų pabaigos. 

Bendradarbiavimo ir koordinavimo mechanizmai karo ar mobilizacijos atveju tobulinami bendruose susitikimuose su ministerijos, gydymo įstaigų ir savivaldybių atstovais.

Komentaras

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė:
 
„Manau, kad mūsų valdžia nesitiki, jog kils karo situacija, todėl yra priimami tokie sprendimai. Panorėjus kiekvieną medikų specializaciją galima išmokyti dirbti ekstremaliomis karo sąlygomis, bet pasakymas, kad prasidėjus karui šeimos gydytojai toliau dirbs savo darbą, man kelia šypseną. 

Be to, mes neturime pakankamai gydytojų, kurie gebėtų dirbti su daug sužeidimų patyrusiais žmonėmis.“