Nerijus GEDMINAS, režisierius ir teatro pedagogas
Pabrango degalai, padidėjo sąskaitos už komunalines paslaugas, bet ką tai keičia mano atžvilgiu? Vis tiek važiuoti reikia, būti sutartoje vietoje sutartu laiku privalai. Nemanau, kad dėl to būtina daryti tragediją. Čia gal mūsų lietuvių bruožas toks.
Valgyti į kavines ir taip labai retai eidavau: kaip ir anksčiau, taip ir dabar, nespėju, neturiu laiko, pavalgau kavinėje. Kol kas nieko nekeičiu, nei įpročių, nei savo gyvenimo būdo, ir tikiuosi, kad nereikės keisti. Žinoma, gali būti ir blogiau.
Jeigu būna įtemptas metas, kai reikia pagal planą priduoti kokį nors projektą, jeigu patiriu įtampą, po to stengiuosi bent kelioms dienoms kur nors pabėgti, pakeisti aplinką, išvažiuoti į užsienį. Tą dariau anksčiau, tą darau ir dabar.
Jau trečias mėnuo, kai atsisakiau televizijos, bet ne todėl, kad taupyčiau, o todėl, kad nematau prasmės ją žiūrėti. Man užtenka informacijos, kurią randu internete. Nežinau, gal po kurio laiko grįšiu prie jos, bet televizorius kol kas yra nereikalinga dėžė dulkėms rinkti.
Naglis STANCIKAS, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojas
Sprendimus taupyti priėmėme žymiai anksčiau, praėjusių metų pradžioje. Įsirengėme saulės elektrinę. Ją naudojame jau metus ir pasigaminame visą sau reikalingą elektrą. Tad mums belieka mokėti simbolinius mokesčius už pasinaudojimą tinklais. Be abejo, prieš tai ilgai svarstėme, vertinome situaciją. Jau tada buvo matyti, kad elektros kainos rinkoje keičiasi, tad nusprendėme investuoti. Gyvename privačiame name, kur praktiškai viskas yra maitinama elektra. Kadangi dabar patys pasigaminame elektrą, didžiąja dalimi išsprendėme tą rūpestį, kuris yra kilęs žmonėms dabar.
Žinoma, pastebėjau, jog akivaizdžiai pabrango maisto produktai: ir sviestas, ir pienas, ir varškės sūreliai - bet kas. Tačiau dar ne visi gamintojai elektros ir dujų pabrangimą jau yra perkėlę į kainą.
Išgyvensime bet kuriuo atveju. Galima pataupyti. Mes jau šiek tiek sumažinome šilumą name, kad mažiau suvartotume elektros.
Rugilė LATVĖNAITĖ, Klaipėdos jaunimo teatro aktorė, grupės „Graži ir ta galinga“ narė
Mes, aktoriai, niekada neturėjome tokios prabangos gyventi netaupydami. Mūsų diržas visada buvo suveržtas. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad man kažkas dabar labai pasikeitė.
Dėl tų kainų dabar visi yra suklusę, nes labai daug apie tai yra kalbama, negirdėti neįmanoma. Man patiko Romo Matulio, Plungės rajono savivaldybės kultūros centro vadovo, pasakymas, kad tas dabartinis skalambijimas, kad visi turime taupyti, nieko nestebina ir yra savaime suprantamas.
Aš užsiiminėju ekstremaliu sportu - jėgos aitvarais. Ten kainos nuolatos augo, o dabar tai ypač, ir dar augs tikrai. Kitas dalykas, labai brangsta kelionės. Pigūs skrydžiai jau nebebus tokie pigūs dėl degalų kainų. Anksčiau galėdavai sugalvoti ir skristi už Europos ribų, o dabar, matyt, teks apsiriboti tik Europa, o gal nuvažiuosi tik pas močiutę į kaimą.
Bet, tiesą pasakius, mes iš tikrųjų gyvename labai gerai. Na, taip, reikia taupyti, aišku, bet, kai palygini, kaip mes gyvenome prieš kokį 15 metų ir dabar, tikrai geriau gyvename.
Mane galbūt labiau gąsdina infliacija. Nežinai, ką daryti su santaupomis. Ar turi taupyti tam, kad galėtumei už elektrą susimokėti, ar kaip tik reikia bandyti kažkur staigiai investuoti, bet nežinai į ką. Galimybių, atrodo, daug, bet kai niekada to nesi daręs, kyla labai daug klausimų. Sakoma, kad krizė geras metas investuoti, bet jeigu nežinai net nuo ko pradėti... Pas mus net nėra edukacijos, kaip reikia elgtis tokiose situacijose.
Bandysiu taupyti ir aš, žiūrėsiu, kad nepalikčiau šviesos tualete. Atrodo, tokios smulkmenos, bet kartais senus įpročius labai sunku pakeisti.
Viktorija GONČIAROVA, psichologė, verslo konsultantė
Ta išorinė informacija ir situacija veikia ir mane. Jau pasižiūriu, kad be reikalo nedegtų šviesos. Dėl kavinių ar parduotuvių kol kas įpročiai liko tie patys.
Gal labiau pradėjau taupyti namuose. Anksčiau užkaiti arbatinuką reikia nereikia ir pamiršti, o dabar kažkaip dėmesingiau elgiesi. Šviesą įjungdavai, nežiūrėdavai, ar tikrai tamsu - tegu dega. O dabar, jeigu dar šviesu, nedegi.
Anksčiau daugiau pirkdavau kulinarijos gaminių, o dabar jau daugiau pradedu pati gaminti. Grikiams buvo akcija, tai paėmiau du pakelius. Anksčiau vaikui labai pirkdavau varškės sūrelius, o dabar padarau jam varškės su uogiene ir grietine. Be abejo, visa aplinka daro įtaką ir tai mane verčia susimąstyti.
Rimantas SLIUŽINSKAS, pensininkas
Visada stengiesi išjungti šviesą, kad be reikalo nedegtų. Valaisi dantis, tuo metu, kai dirbi su šepetėliu, vandenį užsuki. Ir tai darai ne todėl, kad turi taupyti, bet kad negalima švaistyti.
Į kavines valgyti ir taip neiname. Mes kaip taupėme, taip ir taupome dabar. Tik aišku, kad reikės mokėti žymiai daugiau, pensininkui nebus lengva išsisukti.
Mane itin šokiravo elektros kainos. Matysime, kokios bus sąskaitos už rugpjūtį. Visiškai nežinau, kokios bus šildymo kainos. Turbūt dar niekas nežino, kaip žiemą reikės ištverti. Neįsivaizduoju, ką galima sugalvoti, juk kambaryje laužo nekursi. Stengiamės nepanikuoti, juk neturi pasirinkimo, reikia priimti situaciją tokią, kokia yra.
Eugenijus BARDAUSKAS, Klaipėdos rajono gyventojas
Galvojame, kaip gyvensime šią žiemą, nes viskas labai pabrango. „Colos“ 2 litrų butelis kainavo 1,59 euro, šiandien nusipirkau - jau 2,11 euro. Neįsivaizdavome, kad 10 kiaušinių gali kainuoti 2,5 euro, atrodo, kad vištoms elektros energijos nereikia.
Kai pagalvoji, tai mūsų šalis yra gana brangi, bet ji yra mūsų. Mane augino močiutė, naudojuosi jos išmintimi. Ji visada sakydavo: „Augeli, mes gyvenome karo metu, frontas ėjo per mus, išsivirdavome cukrinių runkelių puodą ir srėbdavome visą savaitę. Tai jūs jau labai neverkite, kad blogai gyvenate.“
Persidėliojame šeimos biudžetą, prioritetus, nes ir paskolos palūkanų dalis išaugo. 2009-aisiais irgi buvo situacija panaši, nors buvo ne energetikos, o nekilnojamojo turto krizė. Buvo sudėtinga, išgyvenome, išgyvensime ir šį kartą. Bus sudėtingiau, bet susikaupsim, susiimsime, taupysime.
Su kolegomis jau pradėjome kooperuotis ir į darbą važiuoti viena mašina. Šį rudenį tikrai nevyksime į jokią kelionę, palauksime pavasario. Žinoma, skalbimo mašinos ar viryklės neatsisakysi, gaminti reikia. Bet nebepilsi pilno virdulio vandens dėl vieno kavos puoduko. Mes turime dujų katilą, šildysimės ne iki 23-24 laipsnių, o iki 21 laipsnio šilumos.
Manau, viskas bus gerai, nereikia baimintis. Mūsų seneliai dar didesnes krizes išgyveno.
FOTO AUTORIUS Redakcijos ir asmeninių archyvų nuotr.
Taip pat skaitykite
