Meteorologinis reiškinys „La Nina“ šiemet galėtų padėti mažinti temperatūrą

„La Nina“ poveikis tikriausiai bus jaučiamas kelis ateinančius mėnesius, nes yra ženklų, kad temperatūrą didinantis meteorologinis reiškinys „El Nino“, prisidėjęs prie karščio rekordų ir kitų ekstremalių orų, fiksuojamų nuo praėjusių metų vidurio, pamažu baigiasi, naujausiame pranešime sako JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO).

Tačiau WMO įspėjo, kad ilguoju periodu pasaulio temperatūra toliau kils – dėl žmogaus nulemtos klimato kaitos. Ši ir toliau lemia ekstremalių orų intensyvėjimą, keičia kritulių ir temperatūros sezoninius modelius.

„La Nina“ vadinamas paviršinio vandens temperatūros sumažėjimas didelėse Ramiojo vandenyno atogrąžų dalyse drauge su specifiniais vėjo, lietaus modeliais ir atmosferos slėgio pasikeitimais.

Daugelyje vietų, ypač atogrąžose, „La Nina“ veikia priešingai nei „El Nino“ – šis didina vandenyno paviršiaus temperatūrą, lemia sausrą vienose pasaulio dalyse ir smarkias liūtis kitose.

WMO teigimu, yra 60 proc. „La Nina“ sąlygų nuo liepos iki rugsėjo tikimybė ir 70 proc. tokių sąlygų nuo rugpjūčio iki lapkričio tikimybė.

Tikimybė, kad vėl susidarys reiškinys „El Nino“, laikoma nereikšminga.

Kiekvieną mėnesį nuo 2023 metų birželio, kai sugrįžo „El Nino“, buvo fiksuojama temperatūros rekordų, o 2023-ieji kol kas yra karščiausi pasaulio metai nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios.

Bendrai kalbant, planeta toliau šils dėl iškastinio kuro naudojimo, nurodo WMO.

Žmogaus nulemtas pasaulinis atšilimas

„El Nino“ pabaiga nereiškia ilgalaikės klimato kaitos pauzės, nes mūsų planeta toliau šils dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – pabrėžė WMO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Ko Barrett (Ko Barret).

„Itin aukšta jūros paviršiaus temperatūra ateinančiais mėnesiais ir toliau vaidins svarbų vaidmenį“, – sakė ji.

Daug perteklinės šilumos, atsirandančios dėl klimato kaitos, absorbuoja planetos vandenynai.

„La Nina“ lemia didesnius kritulius kai kur Australijoje, Pietryčių Azijoje, Indijoje, Pietryčių Afrikoje ir Brazilijos šiaurėje, bet mažiau kritulių gauna kai kurios kitos Pietų Amerikos dalys.

„La Nina“ gali lemti stipresnius Atlanto uraganus. JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) jau atsižvelgia į tikėtiną „La Nina“, prognozuodama šiemetinį Atlanto uraganų sezoną.

NOAA mano, kad nuo birželio iki lapkričio virš Atlanto susiformuos 4–7 dideli uraganai.

„Tikimasi, kad ateinantis Atlanto uraganų sezonas bus aktyvesnis nei įprastai sutapus keliems faktoriams, įskaitant kone rekordiškai aukštas Atlanto vandenyno temperatūras, „La Nina“ sąlygų formavimąsi Ramiajame vandenyne, susilpnėjusius Atlanto pasatus ir mažesnę vėjo šlytį“, – gegužės 23 dieną paskelbė NOAA.

WMO pažymėjo, kad pastarieji devyneri metai buvo šilčiausi per stebėjimų istoriją, net vėsinant reiškiniui „La Nina“ nuo 2020-ųjų iki 2023 metų pradžios.

Vėliausias „El Nino“, kurio pikas buvo gruodį, yra vienas iš penkių stipriausių per stebėjimų istoriją.

„Mūsų orai ir toliau bus vis ekstremalesni dėl papildomos šilumos ir drėgmės atmosferoje“, – sakė K. Barrett.

WMO vienas iš prioritetų yra pasiekti, kad iki 2027 metų visiems pasaulio regionams veiktų išankstinio perspėjimo sistemos. Ypač siekiama taisyti padėtį mažiausiai aprūpintuose regionuose, tokiuose kaip Afrika.

„Sezoninės prognozės dėl „El Nino“ ir „La Nina“, tikėtino poveikio pasaulio klimato modeliams [numatymas] yra svarbus įrankis siekiant įgalinti išankstinio perspėjimo [sistemas] ir išankstinius veiksmus“, – sakė K. Barrett.