Milijardinės išlaidos gynybai: iškelta 4 procentų iniciatyva

Siūloma kuo greičiau politikams susitarti dėl papildomų milijardų. Gynyba galėtų būti finansuojama didinat PVM, pelno mokesčius, mažinant savivaldybių finansavimą. Kartu vis daugiau kalbama apie būtinybę Lietuvoje kurti karo pramonę, kuri kurtų darbo vietas ir generuotų mokesčius į biudžetą.

Apklausos rodo, kad ir gyventojai pritaria išlaidų gynybai didinimui.

57 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad Lietuva skirtų 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, o maždaug 7 iš 10 apklaustųjų nori, kad politikai kuo greičiau susitartų dėl gynybos finansavimo. Tai rodo šių metų vasarį rinkos tyrimų bendrovės „Norstat LT“ atlikta apklausa.

Apklausa siekta išsiaiškinti, kokia yra Lietuvos visuomenės nuomonė dėl gynybos finansavimo didinimo. Apklausa atlikta 2024 m. vasario 13-22 dienomis, apklausta 1000 šalies gyventojų.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2024 m. Lietuvos biudžete gynybai numatyta 2,7 proc. BVP, arba beveik 2,1 mlrd. eurų. Norint skirti 4 proc. BVP gynybai jau artimiausiais metais, gynybos finansavimas kasmet turėtų išaugti daugiau nei 1 mlrd. eurų.

Minėta apklausa rodo, kad su teiginiu, jog Lietuva gynybai skirtų 4 proc. BVP, nesutinka 22,8 proc. gyventojų, o penktadalis apklaustųjų (20,5 proc.) neturi nuomonės. BVP skyrimui gynybai dažniau pritaria didmiesčių gyventojai.

Finansavimo šaltiniai

Akivaizdu, kad siekiant išlaidas Lietuvos gynybai padidinti iki maždaug 3,5 milijardo eurų per metus ar net daugiau, reikia rasti papildomų pajamų šaltinių. Todėl jau kurį laiką aktyviai diskutuojama apie grįžimą prie mokesčių reformos klausimo.

Darbdavių, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai šią savaitę toliau tariasi, iš kokių šaltinių reikėtų didinti finansavimą krašto apsaugai ir kaip pasiekti, kad jau kitąmet šis rodiklis pasiektų 3 proc. BVP.

Darbdavių atstovai palaiko siūlymą didinti pelno mokestį bei PVM. Tuo metu profsąjungos mano, kad PVM neturėtų būti didinamas, ir siūlo atsisakyti kai kurių lengvatų.

Trišalėje taryboje atskirai nagrinėjamos keturios krašto apsaugos finansavimo iki 3 proc. BVP didinimo alternatyvos, kurias pristatė Finansų ministerija.

Pagal ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčių reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas.

Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.

Pagal antrąjį variantą - 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir iki 16 proc. padidinti pelno mokestį.

Pagal trečiąjį - pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms - 5 punktais iki 10 proc., taip pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat ir sveikatos sektoriuje bei padidinti verslo liudijimų apmokestinimą.

Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą iki 17 proc.

Siūlo taupyti

„Kad išvengtum karo, reikia ruoštis karui. Išlaidas gynybai reikia didinti“, - pritaria Klaipėdos įmonės „Benko servisas“ vadovas Sigitas Ambrazevičius.

Jis kategoriškai laikosi nuomonės, kad reikia ne didinti mokesčius, o siekti efektyvinti valstybės valdymą. Siūlo lygiuotis į Skandinavijos valstybių ar Šveicarijos valdymo modelius.

„Lietuvoje per daug yra išpūstas viešojo sektoriaus etatų skaičius. Reikia tobulinti valdymo procedūras, mažinti biurokratiją. Dėl biurokratinių procedūrų valstybės vykdomų NT ir infrastruktūros projektų kaina yra daug didesnė nei privataus verslo. Todėl šalis turi ieškoti rezervų gynybai ne didindama mokesčius, o mobilizuodama turimus resursus“, - įsitikinęs S. Ambrazevičius.

Anot jo, mokesčių didinimas pakenktų šalies pramonės konkurencingumui, padidintų produkcijos kainą, nukentėtų eksportuotojai, kurie konkuruoja pasaulinėje rinkoje.

Karo pramonės kūrimas

„Verslas yra už išlaidų gynybai didinimą, tačiau reikia diskutuoti kokiais būdais. Šalies biudžetas ir dabar yra deficitinis“, - atkreipia dėmesį Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Egidijus Mockus.

Jis teigia, kad daugelis gynybos finansavimo didinimo priemonių yra svarstytinos, tačiau asmeniškai nepritartų siūlymui mažinti GPM dalį, tenkančią savivaldybėms.

„Tai galėtų būti PVM, pelno ar kitų mokesčių valstybės mastu didinimas. Savivaldybių finansavimas neturėtų būti mažinamas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Mockus.

„Išlaidos gynybai, tai kaip sveikatos draudimas, tam atvejui, jei kas atsitiktų“, - sako Arnoldas Šileika, AB Vakarų laivų gamyklos vadovas.

Jis teigia, kad kaip pilietis ir kaip įmonės vadovas pritaria siūlymams dėl mokesčių didinimo, kurie leistų finansuoti krašto apsaugą. Tačiau reikia atsakingai įvertinti siūlymų poveikį ekonomikai.

„Lietuvoje reikia kurti karo pramonę. Taip dalis gynybai naudojamų lėšų galėtų sugrįžti atgal į šalies biudžetą“, - į svarbų akcentą atkreipia dėmesį A. Šileika.

Anot jo, Lietuvai tai būtų gera galimybė kaupti žinias, inovacijas ir kompetencijas karo pramonės srityje. Įmonės vadovas palankiai vertina, kad šalies politikai apie karo pramonės kūrimą Lietuvoje kalba vis daugiau, ir tikisi, kad žodžiai virs realiais darbais.

Priminsime, kad dar praėjusiais metais buvo paskelbta, jog Vakarų laivų gamykla kartu su šalies mokslininkais dalyvauja Lietuvos karo laivo kūrimo procese.

Planuota, kad toks karo laivas į vandenį galėtų būti nuleistas apie 2035 metus. Tačiau augant karšto gynybos finansavimui, procesai galėtų vykti ir sparčiau.

Iniciatyva - 4 procentai

Kol tęsiama diskusija dėl išlaidų gynybai didinimo iki 3 proc. BVP, pirmadienį paviešinta iniciatyva susitarti jau dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai.

Jos autoriai: asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).

Kaip teigia Jonas Ohmanas, „Blue/Yellow“ valdybos pirmininkas, Lietuva nebeturi prabangos delsti, priimdama šalies saugumui svarbius sprendimus. Anot jo, padidintas gynybos finansavimas leistų Lietuvai pasiųsti aiškų signalą, kad bet kokia agresija jos atžvilgiu bus neveiksminga.

„Jei kris Ukraina, eilėje - Lietuva ir kitos Baltijos šalys. Todėl vienybė ir susitarimas aukščiausiu politiniu lygmeniu - pirmas darbas, kurį būtina padaryti, norint atgrasyti agresorių nuo bet kokių minčių apie galimus karinius veiksmus prieš Lietuvą“, - pranešime teigia J. Ohmanas.

„Neturime bijoti ir metas atsiraitoti rankoves, veikti, didinti gynybos finansavimą iki 4 procentų BVP ir taip parodyti mūsų piliečių ryžtą mus įbauginti siekiančiam agresoriui. Tai yra mūsų visų reikalas, nes be laisvos ir stiprios Lietuvos, visa kita netenka prasmės. Kaip verslininkas ir Lietuvos pilietis, aš esu pasiryžęs sumokėti už mūsų saugumą didesniais mokesčiais. Kviečiu politikus susivienyti ir kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. gynybai. Visuomenė to iš jūsų laukia“, - sako Mantas Mikuckas, „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininko

Ragina skubėti

Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, verslo bendruomenės susitelkimas siunčia aiškią žinią: šalies, į kurią investuojame ir kurioje auginame savo vaikus, gynybos stiprinimas yra prioritetinis ir visų mūsų įsitraukimo reikalaujantis klausimas.

„Matome ir vertiname Vyriausybės pastangas ieškant papildomų finansavimo šaltinių. Siūlome maksimaliai išnaudoti galimybes gerinti mūsų krašto apsaugą ir nemokestinėmis priemonėmis. LPK siūlo, kad Lietuvos įmonės galėtų prisidėti prie gynybos, apmokėdamos savo darbuotojams 5 karinių mokymų dienas. Tai būtų svarus, nuo 1,5 iki 2 mlrd. eurų, Lietuvos verslo kasmetinis įnašas į mūsų gynybos stiprinimą. Būkime ambicingi, racionalūs ir kiekvienas darykime, ką galime, kad šalies geopolitinis saugumas būtų užtikrintas“, - pabrėžia V. Janulevičius.

Korupcijos šešėliai

Kol vyksta diskusija dėl išlaidų gynybai didinimo, STT atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas paliekančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimus bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir patirtą spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.

A. Anušauskas teigė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Ministras vėliau švelnino toną ir tvirtino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

„Reikėtų galvoti, ką kalbi, nes kai išeina iš pareigas paliekančio ministro lūpų tokie žodžiai, tai sukelia milžinišką nepasitikėjimo efektą visuomenėje“, - sakė pirmadienį STT taip pat liudijusi ekonomikos bei inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anksčiau STT jau apklausė Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, A. Anušauską bei buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką.

Priminsime, kad Vakarų laivų gamykla prieš keletą metų bylinėjosi su Lietuvos kariuomene dėl beveik 40 mln. eurų vertės laivo, skirto likviduoti taršos incidentus bei atlikti gelbėjimo operacijas Baltijos jūroje, pirkimo konkurso.

Tuomet buvo apskųstas sprendimas, kuriuo konkurso laimėtoju buvo pripažinta Suomijos laivų statybos įmonės „Uudenkaupungin Työvene“. Teisinis ginčas pasiekė Aukščiausiąjį Teismą. Galiausiai Lietuvos kariuomenė visiškai panaikino laivo pirkimo konkursą.