Milijonų detektyve sužibėjo dar viena pareigūnė: lankstėsi apsukriam veikėjui (5)

Šių metų gegužės 6 dieną Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) vadovė G.Ramanauskaitė pasirašė raštą, kuris buvo nusiųstas buvusiam Klaipėdos politikui, o dabar savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Klaipėdos vandenys“ stebėtojų tarybos pirmininkui Valdemarui Anužiui.

Valstybės pareigūnė jam pasiūlė iki birželio 6-osios pateikti skundą prieš dienraštį „Lietuvos rytas“ ir naujienų portalą lrytas.lt.

„Jūsų patogumui (...) yra prieinama žurnalistų etikos inspektoriui teikiamo skundo forma“, – pabrėžė G.Ramanauskaitė.

Nors V.Anužis nė neketino teikti skundo jos tarnybai ir tai anksčiau buvo pabrėžęs ne kartą, vis dėlto sulaukęs įtakingos pareigūnės pasiūlymo nesusilaikė – užpildė jos nurodytą formą internete.

Birželio 6-ąją, kaip ir buvo paraginusi ŽEIT vadovė, viešas asmuo pateikė skundą prieš abi žiniasklaidos priemones.

V.Anužis apskundė didelio skaitytojų dėmesio sulaukusį tyrimą „Milijonieriaus palikimo dramoje – ir apsukrusis politikos veikėjas“.

„Lietuvos rytas“ aiškinosi, kodėl žinomas verslininkas Raimondas Karpavičius po Kauno klinikose jam atliktos smegenų naviko šalinimo operacijos neišvyko gydytis į Amsterdamą, kodėl buvo suklastoti įrašai medicininiuose dokumentuose, kokie vaidmenys šimtamilijoninio palikimo detektyve teko V.Anužiui ir kitiems veikėjams.

Organizatorių nuotr.

Buvęs politikas V.Anužis surengė dar neregėtą puolimą prieš žiniasklaidą. V.Ščiavinsko nuotr.

Veikla – prieštaringa

V.Anužio pavardė taip pat figūruoja Kauno apygardos prokuratūros tiriamoje baudžiamojoje byloje dėl galimo didelės vertės turto užvaldymo.

Mirusio milijonieriaus artimieji klaipėdietį įvardijo kaip vieną iš galimos aferos dalyvių.

Šis veikėjas, kuris sukosi šalia R.Karpavičiaus, viešai tvirtino, kad tokios ligos, kokia sirgo verslininkas, gydymo nėra net pasaulyje.

Tačiau pasauliniu mastu pripažinti medikai „Lietuvos rytui“ aiškino priešingai: neuždelsus mokslu grįsto gydymo pacientai gali gyventi apie 5–6 metus.

Nors V.Anužis prisistato gydytoju, „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad jam nėra ir niekada nebuvo išduota mediko licencija.

Organizatorių nuotr.

V.Žukienės sprendimą dėl tariamų pažeidimų teismas pripažino neteisėtu. R.Danisevičiaus nuotr.

Ragino skųstis ir inspektorei

Po to, kai pasirodė tyrimas, V.Anužis keršydamas surengė puolimą prieš „Lietuvos rytą“. Jis rašė skundus Vilniaus apygardos prokuratūrai, teismui, bet jie buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Buvo pateiktas skundas ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) komisijai, kuriai vadovauja lobistė Vaiva Žukienė. Ilgame skunde V.Anužis įvardytų šaltinių citatas pateikė kaip žurnalistės teiginius.

V.Žukienė rodė šališkumą V.Anužiui – ragino kreiptis dar ir į pareigūnę G.Ramanauskaitę, su kuria yra seniai pažįstama.

„Jūs kreipėtės į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą?“ – paklausė V.Žukienė per VIEA komisijos posėdį šių metų vasario 2 dieną.

V.Anužis atsakė, kad nesikreipė. V.Žukienė vis tiek atidėjo sprendimą – neva laukė, kol jis kreipsis į etikos inspektorę G.Ramanauskaitę. Bet klaipėdietis į inspektorę nesikreipė.

Kitame komisijos posėdyje, kuris vyko vasario 23-iąją, V.Žukienė vėl paklausė: „Į kitas institucijas jūs nesikreipėte?“

V.Anužis atsakė: „Ne, tik į komisiją. Bet ir to užtenka.“ Vėliau jis dar kartą išgirdo klausimą, kodėl nesikreipė į ŽEIT.

„Aš galiu dar ir civiline tvarka gintis, bet procesas atima labai daug laiko ir resursų“, – aiškino klaipėdietis.

V.Žukienė vilkino procesą, bet V.Anužis taip ir nepateikė skundo G.Ramanauskaitei. Pagaliau jis kovo 5-ąją parašė V.Žukienės komisijai, kad ŽEIT „nėra gavusi ir nenagrinėja jokio analogiško mano skundo. Prašau baigti mano skundo nagrinėjimą“.

Organizatorių nuotr.

Inspektorė G.Ramanauskaitė ne kartą prašė daugiau pinigų iš valdiškos kišenės. T.Bauro nuotr.

Nusiuntė pareigūnei pavyzdį

Nors V.Anužis kelis kartus išreiškė valią, kad nenori kreiptis į ŽEIT, lobistė V.Žukienė nenurimo.

Ji neva nustatė straipsnyje etikos pažeidimą, bet redakcijai neatsiuntė jokių motyvų ir argumentų, tad buvo neaišku, kas pažeista.

Tik vėliau iš atsiliepimo, pateikto teismui, paaiškėjo, kad V.Žukienei užkliuvo klausimas „Ligonis patikėjo šarlatanu?“ bei pavadinimas „Turtuolio R.Karpavičiaus palikimo detektyve – dingę ligos įrašai ir šarlatanų šešėlis“. Pavadinime ir klausime V.Anužio pavardė neminima.

Tokių kuriozų, kad žiniasklaidą baustų už klausimą ar vaizdingą pavadinimą, turbūt nėra buvę net sovietinės cenzūros laikais.

V.Žukienės sprendimas kaip pavyzdys balandžio 30 dieną buvo nusiųstas inspektorei G.Ramanauskaitei. Prie jo pridėtas V.Anužio skundas.

Bet G.Ramanauskaitė negalėjo nagrinėti skundo, nes jis buvo adresuotas ne jos tarnybai. Tada pareigūnė pasiūlė viešam veikėjui pateikti naują skundą prieš žiniasklaidą, kuri ir taip patyrė beprecedentę ataką.

„Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti žurnalistų etikos inspektoriui teikiamam skundui keliami reikalavimai. Pašalinus trūkumus asmens skundas yra priimamas nagrinėti. Konkrečiu atveju buvo nustatyta, kad skundas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.

Tokiais atvejais skundas turi būti tikslinamas“, – aiškino G.Ramanauskaitė.

Pareigūnė neigė, kad lobistė prašė priimti V.Anužiui palankų sprendimą. Tada kodėl inspektorė nurodė jam skundą pateikti iki birželio 6 dienos?

Portalas lrytas.lt dėl V.Žukienės sprendimo kreipėsi į teismą. Galėjo būti siekta antrąjį skundą, jei jis būtų pateiktas, išnagrinėti iki teismo posėdžio ir duoti V.Žukienės komisijai svarią kortą.

Įdomus sutapimas, kad pareigūnė savo sprendimą, panašų į V.Žukienės, pasirašė likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio.

G.Ramanauskaitės sprendimas buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT). Teismą tai nustebino.

V.Anužis posėdyje nepasirodė. Teismui paskelbus sprendimą, kuris palankus portalui lrytas.lt, veikėjas netikėtai redakcijai atsiuntė atsakymus į jau senokai jam pateiktus klausimus.

Klaipėdietis tvirtino, esą pats sumokėjo advokatų kontorai už teisines paslaugas, o gydymo paslaugų nėra teikęs. Jis kratėsi ryšių su praeityje teistu tauragiškiu Arūnu Pukeliu: „Su šiuo asmeniu esu kartą dalyvavęs renginyje 2017 metais Marijampolėje R.Karpavičiaus kvietimu.“

Organizatorių nuotr.

A.Pukelio pavardę yra įvardijęs ne vienas asmuo, liudijęs baudžiamojoje byloje dėl R.Karpavičiaus galimo turto užvaldymo.

Generalinė prokuratūra nepaaiškino, kodėl užtruko D.Žukausko, G.Sklado ir G.Danėliaus apklausos organizavimas: „Deja, bet į jūsų klausimą atsakyti nėra galimybės, nes užsienio valstybių teikiami tarptautinės teisinės pagalbos prašymai juos gavusių šalių institucijų nėra nei patvirtinami, nei paneigiami, nei komentuojami. Tai gali daryti tik tokį prašymą pateikusi institucija“.
V.Ščiavinsko nuotr.

Sprendimas – neteisėtas

Rugsėjo 14-ąją VAAT teisėjų kolegija panaikino tariamą pažeidimą ir pripažino, kad etikos prievaizdės V.Žukienės sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka išsamumo ir objektyvumo reikalavimų.

„Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nenustatyta, kad komisija būtų surinkusi objektyvius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti nevienareikšmišką išvadą, kad publikacijoje pateiktas žodis „šarlatanas“ yra neteisingas ir netikslus, įvertinus (...) nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus pašnekovų pasisakymus“, – pabrėžė teismas.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pažeidimas buvo nustatytas dėl klausiamojo pobūdžio teiginio.

Vien tai, kad pavienis žodis gali būti provokuojantis, intriguojantis ar talpinti savyje, tarp kitų reikšmių, ir negatyvią, nepateikus argumentų savaime netampa pažeidimu.

„Žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą, provokaciją, hiperbolizavimą“, – patvirtino teismas.

Teismas atkreipė dėmesį, jog V.Anužis yra viešas asmuo, ir pabrėžė, kad tokių kritika gali būti kandesnė ir griežtesnė. O etikos prievaizdai priimdami sprendimą nepasisakė ir neįvertino V.Anužio statuso.

Teismas pamokė žurnalistų prievaizdus, kad nagrinėjant skundus dėl viešus asmenis liečiančių publikacijų turėtų būti įvertinta ir viešojo asmens veikla, poreikio labiau atkreipti į ją visuomenės dėmesį būtinumas naudojant aštresnes žurnalistikos priemones.

Organizatorių nuotr.

Apie baudžiamosios bylos tyrimą, vykstantį dėl trijų lietuvių įsibrovimo į privačią vilą, neseniai rašė ir Ispanijos spauda.

Kas sieja prievaizdes?

„Išimtinai oficiali dalykinė veikla“, – teigė 50 metų G.Ramanauskaitė, paklausta, kas ją sieja su 59 metų V.Žukiene.

Valstybės pareigūnė ir lobistė kartu šmėžuoja renginiuose. Jos abi yra studijavusios lietuvių filologiją Vilniaus universitete.

Pareigūnė galimai V.Žukienei turėtų būti dėkinga už šiltą vietą valstybės tarnyboje, kurioje dirba jau nuo 2015 metų.

2014 metų pabaigoje V.Žukienė pati pretendavo į etikos inspektoriaus pareigas, apie tai pranešė agentūra ELTA, kuriai tada vadovavo G.Ramanauskaitė.

Beje, Eltai buvo ieškoma pirkėjų – po poros metų agentūra buvo parduota, o vadovybė pakeista.

2015 metų gegužės 25 dieną Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui į etikos inspektores buvo pasiūlyta jau G.Ramanauskaitės kandidatūra. Ją pateikė 2015 metų pradžioje įsteigta VIEA, kuriai iš pradžių vadovavo V.Žukienė.

Raštą dėl G.Ramanauskaitės kandidatūros teikimo pasirašė jau kitas asociacijos direktorius – Viktoras Popandopula, nes V.Žukienė tapo VIEA komisijos pirmininke.

Organizatorių nuotr.

Aronos (Ispanija) teismas Lietuvos generalinei prokuratūrai yra atsiuntęs prašymą – Europos tyrimo orderį dėl D.Žukausko apklausos organizavimo. LR archyvo nuotr.

Prašė didesnio finansavimo

Abi panašia veikla užsiimančios institucijos, kurioms vadovauja lobistė ir valstybės pareigūnė, yra išlaikomos mokesčių mokėtojų.

ŽEIT vadovė ne kartą prašė Seimo didesnio finansavimo dėl neva daugėjančių skundų.

Nuo 300,3 tūkst. iki 462 tūkst. eurų – tiek per šešerius metus pakilo G.Ramanauskaitės vadovaujamos tarnybos finansavimas.

Finansų ministerija „Lietuvos rytą“ informavo, kad šiemet ŽEIT darbuotojų darbo užmokesčiui skirta 394 tūkst. eurų. 2015 metais darbuotojų išlaikymas atsiėjo kur kas mažiau – 201,5 tūkst. eurų.

ŽEIT vadovės G.Ramanauskaitės atlyginimas siekia 3630 eurų per mėnesį. Jos deklaruotas turtas dirbant tarnyboje svariai padidėjo.

VIEA komisijos nariai taip pat susižeria honorarus už posėdžius. Pavyzdžiui, pernai VIEA nubyrėjo 175 tūkst. eurų.

Taigi panašias funkcijas atliekančių ŽEIT ir VIEA išlaikymas valstybei atsieina apie 637 tūkst. eurų per metus.

VIEA komisijos veikla vertinama prieštaringai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 metais yra pripažinusi, kad ši komisija net penkerius metus baudė žurnalistus neteisėtai, remdamasi negaliojančiu kodeksu.

Dėl buvusių pareigūnų – Europos tyrimo orderis

„Lietuvos ryto“ tyrimai apie R.Karpavičiaus palikimo detektyvą išvertė iš pareigų du aukštus pareigūnus – policininkus D.Žukauską ir G.Skladą.

Dėl įsibrovimo į milijonieriaus vilą Tenerifėje baudžiamąją bylą nagrinėjantis Aronos teismas toliau siekia apklausti abu buvusius pareigūnus ir „Wint“ advokatą G.Danėlių.

Aronos teismas dar pernai atsiuntė Lietuvos generalinei prokuratūrai Europos tyrimo orderį. Jame prašoma nustatyti D.Žukausko bei G.Sklado gyvenamąją vietą ir nuotoliniu būdu surengti įtariamųjų apklausą. Tokia apklausa dar neįvyko.

„Kliento pavedimu esu apžiūrėjęs „Rarkarpis“ nuosavybę. Ispanijos (Aronos) teismo šaukimo nesu gavęs, teismo inicijuotoje apklausoje nedalyvavau, nes nebuvau pakviestas ar informuotas apie tokią apklausą“, – „Lietuvos rytui“ šią savaitę tvirtino G.Danėlius.

Susirūpinta žurnalistų apsauga nuo persekiojimo

Apsaugoti žurnalistus nuo persekiojimo už kritiką ir nepagrįstų ieškinių siekiama ir įstatymais. Teisingumo ministerija parengė Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektus.

Civilinio proceso kodekso pakeitimai leistų operatyviai įvertinti ieškinio pagrįstumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesu, kai ieškiniai reiškiami nesąžiningai, norint pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešuoju interesu.

Europos Komisija rengia teisėkūros pasiūlymą, kuriuo bus siekiama Europos Sąjungos mastu apsaugoti žurnalistus ir pilietinę visuomenę nuo persekiojimo už kritiką.

Organizatorių nuotr.

Ostapas Benderis turėtų ko pasimokyti iš V. Anužio....
Nuomonė, 2021-10-13 19:52
Kas Anužį užtars :]
To Petras, 2021-10-10 19:37
Pašvinkusių žmonių buvimas valstybinėje tarnyboje , tai jau korupcijos veislyno apraiška.Valstybė , moka 3000 eurų atlyginimą už tai kad parazitai ne tik naikintų valstybės pagrindus, bet ir veistųsi. O dauginimuisi ,kaip žinia reikia visos kompanijos parazitų , tad jie vienas kitą globoja , kelia į pareigas ir visaip kitaip puoselėja.
Jonas Lietuvis , 2021-10-09 08:38
Sidebar placeholder